Valstybinės vaistinės: kvailystė ar reali pagalba pacientams

„Leidus ligoninių vaistinėms parduoti ambulatoriškai besigydantiems pacientams vaistus, tikimasi, kad vaistų gamintojai dar aktyviau konkuruos tarpusavyje, todėl mažės kompensuojamųjų vaistų kainos ir bus sutaupytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (PSDF) lėšos. Be to, paskatinus konkurenciją, gamintojai siektų, kad jų vaistas būtų pigiausias grupėje. Taip būtų sutaupytos PSDF lėšos, kurias būtų galima panaudoti naujų inovatyvių vaistų įtraukimui į vaistų kompensavimo sistemą“, – portalui Alfa.lt teigė Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento Farmacinės veiklos skyriaus vedėja Anželika Oraitė.

Ministerija portalą Alfa.lt informavo, jog šių metų kovo mėnesį ministrų kabinetas pritarė SAM parengtai Vyriausybės išvadai, kurioje siūloma pritarti Seime registruotiems projektams išplėsti ligoninių vaistinių funkcijas ir leisti jose vaistų įsigyti pacientams.

„Taip būtų užtikrintas sklandesnis gydymo procesas, o pacientai galėtų įsigyti vaistų mažiausiomis kainomis. Be kita ko, tokiu būdu būtų užtikrintas ir geresnis vaistų, ypač receptinių, prieinamumas, o gydymo įstaigos galėtų kur kas greičiau aprūpinti ambulatoriškai gydomus pacientus reikiamais vaistais, ypač nakties ar švenčių metu, kai nedirba daugelis vaistinių, o pacientai, turėdami pradėti vartoti nedelsiant jiems paskirtus vaistus, pavyzdžiui, antibiotikus, negali jų įsigyti. Dar vienas ligoninių vaistinių privalumas – dėl padidėjusios kompensuojamųjų vaistų tiekėjų konkurencijos pirmiausia sumažėtų kardiologinių vaistų kainos, o tai aktualu net 65 proc. visų šalies pacientų. Šiuo metu projektas toliau svarstomas Seime“, – portalą Alfa.lt informavo A. Oraitė.

Asociacija: valdininkai žaidžia žmonių jausmais

Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Dangutė Mikutienė mano, jog Seimo narių Ramūno Karbauskio ir Agnės Širinskienės inicijuoti bei SAM ir Vyriausybės remiami įstatymų pakeitimai, atveriantys kelią steigti valstybines vaistines, prieštarauja Lietuvos konkurencijos įstatymams ir ES teisei.

„Paslaugų, kurias teikia privačios vaistinės, yra pakankamai. Valstybei nėra būtinybės daryti valstybinį verslą“, – sakė ji.

LVA pirmininkės nuomone, SAM valdininkai dažnai manipuliuoja informacija, kalbėdami tai, „kas patinka žmonėms“. Pavyzdžiui, kad įsigaliojus kokiam nors valdininkų parengtam teisės aktui vaistų kainos sumažės.

„Tai žaidimas žmonių emocijomis, nes šis sektorius yra visiškai reguliuojamas valstybės. Mes kainų neįtakojame. Kompensuojamųjų vaistų kainas nustato SAM. Vaistinės negali jų pardavinėti nei centu brangiau, nei centu pigiau. Argumentas, kad į valstybines vaistines vaistus tiekiantys gamintojai pradės labiau konkuruoti, yra iš esmės neteisingas, nes gamintojai konkuruoja dėl kompensuojamųjų vaistų kainos ne vaistinėje, o derėdamiesi su SAM. Ministerija sprendžia, kokia kompensuojamojo vaisto kaina pateks į kainyną, ji derasi su gamintojais. Kuo čia dėtos vaistinės? – stebėjosi D. Mikutienė. – Privačios vaistinės tikrai džiaugtųsi, jeigu galėtų mažesnėmis, ministerijos nustatytomis, kainomis parduoti kompensuojamuosius vaistus pacientams. Ministerijos argumentai yra tiesiog nesąžiningi.“

LVA nuomone, Seime svarstomi įstatymų paketai pažeidžia ES stojimo sutarties nuostatas dėl rinką iškraipančios valstybės pagalbos ir sąžiningos konkurencijos.

„Vaistų sektorių reguliuojanti SAM vieną kartą kalba apie tai, kad vaistinių yra per daug, kitą kartą, kad yra prastas prieinamumas. Gal vieną kartą reikėtų apsispręsti? Kitas dalykas, valstybei tikrai nedera tokiais instrumentais kištis į specifinę sritį, kuri ir taip itin griežtai reguliuojama: nustatyti antkainiai, tvarkos, kada ir kokias ataskaitas vaistinės teikia“, – kalbėjo LVA pirmininkė.

D. Mikutienės nuomone, valstybinėse vaistinėse vaistų kainos gali mažėti tik dotuojant valstybei. Be to, valstybinių vaistinių darbuotojams atlyginimai bus mokami iš valstybės biudžeto, šios vaistinės nemokės už patalpų nuomą, už įrangą. Logistikos, sandėliavimo paslaugas turbūt taip pat padengtų valstybė.

„Kaip tai gali būti? Įsivaizduokite, jeigu Kaune vartotojai už prekes mokėtų rinkos kaina, o Šiauliuose – viską gautų nemokamai, – stebėjosi vaistininkų atstovė. – Bet kuri valstybės dotacija skiriama iš visų mokesčių mokėtojų pinigų. O kompensuojamųjų vaistų mažesnių kainų kažkuriose vaistinėse iš principo negali būti, jos visur yra vienodos.“

D. Mikutienė prognozavo, jog privačios vaistinės irgi mielai dalyvautų konkurse, kuriame vaistines steigianti valstybė įsipareigotų apmokėti darbuotojų atlyginimus, patalpų nuomą ir kitas sąnaudas.

Pasak jos, jau dabar ligoninių vaistinės, kurios yra šių įstaigų padaliniai, dirba nelygiavertėmis konkurencijos sąlygomis, nes joms suteikta nemažai privilegijų: taikomi paprastesni reikalavimai dėl saugumo, gerosios vaistinių praktikos, taikomos kitos išlygos. 

Siekia sukurti valstybinių vaistinių tinklą

Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat prieštarauja siekiams įstatymu įteisinti valstybinių vaistinių tinklo sukūrimą.

Pagal dabar galiojantį Farmacijos įstatymą ligoninės vaistinė yra vaistinė, kuri yra asmens sveikatos priežiūros įstaigos padalinys, aprūpinantis šią įstaigą vaistiniais preparatais ir vaistinių prekėmis. Jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaiga teikia ir dienos stacionaro paslaugas, jos struktūrinis padalinys ligoninės vaistinė gali parduoti ir šios įstaigos dienos stacionare gydomiems pacientams kompensuojamuosius vaistinius preparatus, skiriamus jiems gydyti šios įstaigos dienos stacionare suteikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugą.

Ekonomikos ir inovacijų ministro V. Sinkevičiaus pasirašytoje išvadoje teigiama, kad siūlomomis įstatymo pataisomis siekiama dar labiau praplėsti ligoninės vaistinių veiklos sritį ir nustatyti, kad ligoninės vaistinė yra asmens sveikatos priežiūros įstaigos padalinys, kuris aprūpina asmens sveikatos priežiūros įstaigą vaistiniais preparatais ir vaistinių prekėmis. Be to, vaistiniai preparatai būtų parduodami ir gyventojams.

„Įstatymo pataisomis siūloma leisti visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (ASPĮ), pavyzdžiui, stomatologijos kabinetams, odontologijos klinikoms ir pan., steigti ligoninės vaistines, kurios ne tik aprūpins asmens sveikatos priežiūros įstaigą vaistiniais preparatais ir vaistinių prekėmis, bet ir gyventojams parduos vaistinius preparatus“, – teigiama EIM išvadoje.

Tokia įstatymo projekto formuluote, EIM nuomone, iš esmės yra siekiama įteisinti valstybinių vaistinių tinklo sukūrimą. Tai turėtų ne tik teisinių pasekmių, bet ir iškreiptų rinką.

EIM atkreipė dėmesį, kad ligoninės vaistinės galėtų veikti Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančiose įstaigose, kurios yra finansuojamos valstybės lėšomis, t. y. valstybė, kaip šių įstaigų savininkė ar viena iš dalininkių, skirtų valstybės turtą ir lėšas šioms įstaigoms išlaikyti ir jų funkcijoms tinkamai atlikti.

Tokiu būdu valstybės lėšomis finansuojamos ligoninės vaistinės, gyventojams teikdamos farmacines paslaugas, atsidurtų geresnėje padėtyje nei privatūs juridiniai asmenys, kurie vykdydami farmacinę veiklą jokio valstybinio finansavimo negauna. Teisiniu reguliavimu būtų sukurtos skirtingos konkurencijos sąlygos toje pačioje farmacinėje paslaugų rinkoje veikiantiems ūkio subjektams.

Be to, atsirastų prielaidos kilti interesų konfliktui tarp ASPĮ vykdomos asmens sveikatos priežiūros veiklos ir ūkinės komercinės veiklos, o tai keltų skaidrumo, veiklos efektyvumo, neteisėtai suteiktos valstybės pagalbos, korupcijos ir kitas rizikas.

Ligoninių vaistinių veiklai vykdyti būtų skiriami valstybės finansiniai ištekliai, suteikiamas valstybei priklausantis turtas. O tai galėtų būti laikoma valstybės pagalba pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnį, kadangi ligoninių vaistinėms būtų suteiktas ekonominis pranašumas, kurio jos negautų veikdamos rinkos sąlygomis.

EIM rašte pabrėžiama, kad, siekiant išvengti neteisėtos valstybės pagalbos suteikimo rizikos, apie Įstatymo projektą reikėtų informuoti Europos Komisiją.

„Ekonomikos ir inovacijų ministerija, būdama konkurencijos politikos formuotoja, nuosekliai laikosi pozicijos, kad, nustatant konkrečios ūkinės veiklos reguliavimą, turi būti sudarytos kuo palankesnės sąlygos veiksmingai ūkio subjektų konkurencijai, o valstybė versle turėtų dalyvauti tik išimtiniais atvejais, kai rinkoje veikiantys ūkio subjektai iš tiesų negali patenkinti būtinų bendrųjų visuomenės poreikių“, – teigiama V. Sinkevičiaus pasirašytoje EIM išvadoje.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 44 ligoninių vaistinės, kurios yra gydymo įstaigų padaliniai. Nėra žinoma, kiek ligoninėse veikia privačių vaistinių, kurios nuomojasi patalpas iš gydymo įstaigų. Tokios informacijos nerenka nei SAM, nei LVA.

Sveikatos apsaugos ministerija negalėjo atsakyti į Alfa.lt klausimą, kiek valstybinių vaistinių Lietuvoje galėtų atsirasti parlamentui priėmus jos teigiamai vertinamas įstatymų pataisas. „Šie klausimai dar ankstyvi. Kiek ir kada tokių vaistinių galėtų būti įsteigta, negalime atsakyti – tai spręs Seimas“, – teigė A. Oraitė.