Stiprinama šeimos gydytojo paslaugų kokybė ir prieinamumas regionuose

Planuojama, kad teigiami pokyčiai palies apie 1,7 mln. Lietuvos žmonių.

Sveikatos apsaugos viceministrės Linos Jaruševičienės teigimu, būtent šeimos gydytojui pacientai pirmiausia patiki nerimą keliančias sveikatos problemas. Jis teikia ne tik sveikatos priežiūros, bet ir ligų profilaktikos bei ankstyvosios diagnostikos paslaugas. Tad, savaime suprantama, apimant tokį platų spektrą paslaugų, būtina ir atitinkama infrastruktūra, užtikrinanti paslaugų teikimo veiksmingumą ir gerinanti pacientų pasitenkinimą paslaugomis.

„Žinau, kad Lietuvoje dirba daugybė atsidavusių ir profesionalių šeimos gydytojų. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai modernią Lietuvos pirminę priežiūrą vertina kaip vieną stipriausių šalies sveikatos komponentų. O šalies gyventojų apklausos rodo, kad šeimos gydytojais Lietuvos gyventojai pasitiki labiausiai iš visų sveikatos priežiūros specialistų“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė.

Todėl, pasak L. Jaruševičienės, labai džiugu, kad Europos Sąjungos fondų investicijos padės dar labiau sustiprinti šeimos gydytojo diagnostikos ir gydymo galimybes, pagerinti gydymo įstaigų infrastruktūrą, kad pacientai gautų aukštesnės kokybes paslaugas, o pirminės sveikatos priežiūros specialistai dirbtų šiuolaikiškesnėje aplinkoje.

Numatomi vykdyti projektai leis pagerinti (taip pat pritaikyti neįgaliesiems) ambulatorines paslaugas teikiančių įstaigų infrastruktūrą, tinkamai įrengti ar atnaujinti patalpas, kuriose teikiamos paslaugos pacientams, modernizuoti įrangą ir įsigyti transporto priemonių, reikalingų vykti pas sergančiuosius. Ketinama įrengti tiesiogiai stebimo tuberkuliozės gydymo kurso ir priklausomybės nuo opioidų pakaitinio gydymo kabinetus ir kita.

Tam tikslui Europos regioninės plėtros fondas ir valstybė skyrė beveik 30 mln. eurų finansavimą.

Kaip pažymi viceministrė L. Jaruševičienė, tikslas pašalinti kliūtis, ribojančias kokybiškų paslaugų prieinamumą regionuose gyvenantiems žmonėms, nėra vienintelis.

„Mums labai svarbu sumažinti Lietuvos gyventojų užleistų susirgimų skaičių bei priešlaikinių mirčių riziką, taip pat sudaryti palankesnes žmonių sveikatinimo galimybes. Tad toliaregiškai prioritetas teikiamas savivaldybėms, kuriose žmonių sergamumo ar mirtingumo rodikliai dėl tam tikrų priežasčių šiuo metu kelia didžiausią nerimą“, – teigia sveikatos apsaugos viceministrė.

Didžiausias dėmesys skiriamas savivaldybėms, kuriose, pavyzdžiui, didelis gyventojų sergamumas ir pirmalaikis mirtingumas dėl pagrindinių lėtinių ligų (tokių kaip kraujotakos ar galvos smegenų kraujotakos ligos, onkologinės ligos), nustatyta priklausomybės nuo opioidų arba tuberkuliozės atvejų gausa, taip pat lėšos skiriamos vaikų ir vyresniojo amžiaus asmenų sveikatos priežiūrai.

Pažymėtina, kad projektai suplanuoti, bendradarbiaujant su regionų plėtros tarybomis. Projektus atrinko pačios savivaldybės, tiesiogiai atsakingos už pirminės sveikatos priežiūros paslaugų plėtrą, subalansuotas šeimos gydytojo paslaugas gyventojams, ypač kaimiškose vietovėse.

Šiuo metu pasirašytos 207 sutartys su gydymo įstaigomis, teikiančiomis pirminės sveikatos priežiūros paslaugas pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis. Laikantis lygiateisiškumo principo, investicijos skirtos ir viešosioms, ir privačioms įstaigoms. Tad vykdomi projektai ženkliai prisidės prie iškelto uždavinio – pagerinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms bei sumažinti sveikatos netolygumus – įgyvendinimo.