Buvęs Pagėgių tarybos narys Petrauskas kerta griežtai: šią savivaldybę reikia panaikinti

LRT.lt tęsia straipsnių ciklą „Aplink Lietuvą“! Visą vasarą žurnalistai keliaus po atokiausius šalies regionus ir miestelius, kalbins vietos gyventojus, verslininkus bei aktyvius bendruomenių narius, kad jų unikalias istorijas išgirstų visa Lietuva. Apie tai portale LRT.lt skaitykite kiekvieną savaitę.

2007-2010 m. Pagėgių savivaldybės taryboje dirbęs G. Petrauskas šiuo metu kartu su šeima užsiima verslu – pagėgiškius ir miesto svečius kviečia apsigyventi viešbutyje „Pagėgė“. Prieš 12-ka metų į Pagėgius atsikraustęs vyras LRT.lt neslėpė, kad plėtoti verslą šiam krašte nėra lengva ne tik dėl to, kad savivaldybėje gyvena nedaug gyventojų, bet ir dėl to, kad vietos politikai nesibodi kištis į verslininkų veiklą.

Buvęs vietos politikas pasakojo, kad Pagėgiuose politinė situacija nesikeičia jau seniai. G. Petrauskas įsitikinęs, jog pati savivaldybės demografinė situacija iš esmės leido šiam krašte įsigalėti vienvaldystei.

– Ar Jūs, gyvendamas, užsiimdamas verslu Pagėgiuose, pasikalbate su žmona, su draugais apie tai, kas vyksta politikoje, Vilniuje, Seime?

– Aišku, kad padiskutuojame. [...] Mes gyvename tą patį gyvenimą kaip ir visi Lietuvoje.

– Neseniai sudaryta valdančioji koalicija, išsidalinta postais. Derybas lydėjo visokios intrigos. Ar Jums visa tai, stebint iš šono, neatrodo galbūt keistai?

– Man visa tai atrodo kvaila. Tai tuštybių mugė. Kas ten dabar vyksta, tai sunkiai protu suvokiama. Agnę Širinskienę, kaip kamuolį, spardo iš frakcijos į frakciją. Tai ji bus seniūnų sueigoje, tai jos nebus. Absurdas kažkoks. Ant valdžios niekada negalima pykti, nes valdžia esame mes, mes ją išrinkome.

Prisimenu, kai prezidentu buvo išrinktas Algirdas Brazauskas. Tuo metu niekas nebūtų prisipažinęs, kad už jį balsavo. Buvo gėda tai pripažinti. Tąkart buvo ką tik žlugęs komunizmas, tai žmonėms gėda buvo prisipažinti. Išrinkus A. Brazauską, buvo sustabdytas mūsų progresas, nes į valdžią sugrįžo vadinamieji „bebrai“. Tai taip ir dabar – mes patys išsirinkome valdžią, tai negalime jos keikti.

– Neseniai buvo prezidento rinkimai. Kaip Jums atrodo, ar pataikėme išsirinkdami Gitaną Nausėdą?

– Mes išsirinkome minkštą, pūkuotą apvalų meškiuką, kuris bando sakyti, kad „dabar būsiu geras visiems“. Gyvenime taip nebūna – negali būti geras visiems. Negali būti geras ir galvažudžiams, ir žudomiems žmonėms. Tu privalai pasirinkti kažkieno pusę.

– Bet Jums, kaip verslininkui, gal G. Nausėda, kuris yra ekonomistas, yra artimesnis, negu jo buvę konkurentai rinkimuose? Gal toks prezidentas nepriiminėtų verslui nenaudingų sprendimų?

– Nesu teisėjas ir šiaip nepasiekiau tokių aukštumų, kokias pasiekė G. Nausėda. Bet... Romas turi du vaikus. Jis sako: „mano vaikai visada žino, koks bus oras, nes vienas sako, kad lis, o kitas sako, kad nelis“. Yra dvi nuomonės ir romas yra visada teisus. G. Nausėdos korespondentas buvo paklausęs, ar jis nepakeitė savo nuomonės kažkokiu klausimu. Jis atsakė: „taip, bet kažkada esu sakęs ir kitaip“. Tai, jei turi dvi nuomones, tai visada esi teisus.

Nemėgstu sausų kalbų, pasipūtimo ne dėl to, kad pritariu Ingridai Šimonytei, kurios prezidente neišrinkome. Bet I. Šimonytė buvo žmogiška, ji spinduliuoja žmogiškumą, gali pajuokauti, gali kalbėti nuoširdžiai. O nuo tų sausų politinių kalbų, nutaisius rimtą veido išraišką, mane pykina.

I. Šimonytė būtų gerokai europietiškesnė, ji būtų lyderis, artimesnis Europai, ji būtų šiltesnis žmogus. Bet mes dar nespėjome išaugti iš sovietizmo. Žmonės nesupranta to, kad žmogus gali būti laisvas, kad gali šypsotis, kad gali sau leisti pajuokauti, ir žmonės renkasi tą, kas atrodo respektabiliai, kuriam tinka kostiumas, kuris gali aukštai iškelti ir galvą, ir nosį. Žmonės nori to, kuris atrodytų kaip A. Brazauskas.

– Kalbant apie Pagėgių kraštą, nuolat sklinda kalbos, kad pradėti verslą čia nėra lengva, nes į jį kišasi vietinė valdžia, valdantys politikai. Ar Jūs tai jaučiate?

– Kai stačiau šią kavinę prieš 11-ka metų, reikėjo patvirtinti detalųjį planą, pakeisti žemės paskirtį. Parengėme projektą, atlikau reikalingus suderinimus ir beliko tik taryboje nubalsuoti. Tuometiniam merui Kęstui Komskiui pakliuvo į rankas šis klausimas ir jis pamatė tarsi kažkokį konkurentą.

Vargau su jais metus laiko, tampiausi per teismus, laimėjau visas bylas. K. Komskis turėjo Pagėgiuose kavinę, jo brolis, tuometinis tarybos narys, Virginijus Komskis, turėjo kavinę ir viešbutį Vilkiškiuose, o čia mes savo viešbutį norėjome atsidaryti. Tada abu brolius Komskius apskundžiau Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir mano dėka jie abu buvo pripažinti supainioję viešus ir privačius interesus. Kaip ir minėjau, visus teismus laimėjome, reikiamus leidimus gavome. Aišku, tai kainavo nervus, pinigų. O dar tuo metu pakilo ir statybų kainos.

Vėliau K. Komskis išėjo į Seimą, tapo dideliu viršininku – Seimo vicepirmininku. K. Komskis tuo metu, tai yra 2002 m., buvo vienas iš Pagėgių savivaldybės įkūrimo iniciatorių. Tada buvo įkurtos ir kitos mažosios savivaldybės – Rietavo, Kalvarijų, Elektrėnų.

Bet Pagėgių savivaldybę reikia panaikinti. Nelogiška. Rinkėjų savivaldybėje yra apie 8 tūkstančius – mažiau, negu bet kurioje seniūnijoje. Didžiausias darbdavys yra savivaldybė, tai paskaičiuokime. Turime krūvą savivaldybės darbuotojų, dar jų šeimas – ir turime daug balsuotojų, kurie visada balsuos už savo partiją. Dėl to Komskiai taip ilgai čia, Pagėgiuose, ir laikėsi. Be to, būta ir pagąsdinimų netiesioginių.

Savivaldybė yra per maža, kad joje veiktų demokratija. Nebijau pasakyti, kad absoliučiai visi rinkimai Pagėgiuose buvo nupirkti. Kai vyko pirmieji rinkimai, tai buvo plati ir marga taryba, o jau nuo antrųjų rinkimų, kai į valdžią atėjo K. Komskis, tai prasidėjo balsų pirkimai. 2007 m. savivaldos rinkimuose dalyvavau ir aš – buvau išrinktas tarybos nariu. Mes kreipėmės į teismą dėl balsų pirkimo. Surinkome autobusą liudytojų, apie 30 žmonių, kurie galėjo pasakyti, kas pirko balsus, kas nešė pinigus, kokias sumas. Administraciniam teismui parašiau pareiškimą, kad būtų panaikinti rinkimų rezultatai Pagėgių savivaldybėje.

– Siekėte, kad būtų rengiami rinkimai dar kartą?

– Taip, nes balsai buvo nupirkti. Nė viena partija, kuri tuo metu nepateko į tarybą, nenorėjo kištis. Jie prie pareiškimo teismui neprisidėjo. Partijų pirmininkai turėjo gauti savo partijų leidimus prisidėti prie pareiškimo, bet negavo, nes partijos kitose savivaldybėse sudarinėjo koalicijas, nenorėjo pyktis. Jie žadėjo padėti kitais būdais, bet pareiškimo dėl rinkimų rezultatų panaikinimo nepasirašė. Mes nuvažiavome su liudytojais, partija „Tvarka ir teisingumas“ savo ruožtu atsivežė darbuotojų iš savivaldybės, kurie turėjo liudyti. Bet... teismas neįvyko.

– Kodėl?

– Teismas neįvyko, nes pareiškėjas buvo „blogas“. Pareiškėjas buvau aš, o buvau juk išrinktas į tarybą. Pareiškėjo interesai iš esmės nebuvo pažeisti, nes patekau į tarybą. Dėl to teismas atmetė pareiškimą.

Manau, kad jei tada būtų partijos susizgribusios, prisidėjusios prie ieškinio ir būtų panaikinti rinkimų rezultatai, ateityje rinkimai visose Lietuvos vietose būtų kitokie. Būtų bijoma pirkti balsus. Nebūtų ir Širvintose neaiškumų su Darbo partija. Viso to nebūtų buvę, o dabar politikai pajuto nebaudžiamumą ir pamatė, kad galima viską daryti. Viskas taip ir prasidėjo nuo 2008 m. Balsai perkami ir šiandien.

– Ar tai yra tarsi uždaras ratas?

– Pagėgių atveju savivaldybė tiesiog yra per maža. Dar kartą paskaičiuokime. Savivaldybėje yra apie 8 tūkstančius rinkėjų, balsuoti paprastai ateina apie pusė jų. Daugiausiai rinkėjų Lietuvoje susirenka į prezidento rinkimus. Pagėgių savivaldybėje rinkėjai gausiausiai susirenka į savivaldos rinkimus, nes jie yra suvežami. [...]

Grįžkime prie skaičių. Kad Pagėgiuose turėtumei daugumą, užtenka, kad už tave balsuotų 2 tūkstančiai rinkėjų. Tik tiek. Tai yra juokingas skaičius. Maždaug tūkstantis rinkėjų vienaip ar kitaip ateis balsuoti už tam tikrą partiją, nes jie, šiuo atveju – partija „Tvarka ir teisingumas“, yra darbdaviai.

K. Komskis turėjo strategiją plėsti partijos skyrius, kad būtų kuo daugiau partijos narių, bet dabar jį išmetė iš partijos. Bet, kai jis plėtė partijos skyrių, o tu, tarkime, ateini darbintis valytoja mokykloje, tai turi įsipareigoti įstoti į partiją.

Taigi, skyrius balsuoja už savo partiją, savivaldybėje dirbantys darbuotojai bijo pasikeitimų, tai irgi balsuoja už saviškius. Turime tūkstantį balsų ir belieka nusipirkti dar tūkstantį balsų. Kaimuose mokėjo po 5, 10, 15 eurų už balsą. Jei vidurkis yra 10 eurų už balsą, o mokėjo ne tik pinigais, bet ir pakvietimais apsipirkti parduotuvėje, sąskaitų apmokėjimais. Tūkstantis žmonių po 10 eurų yra juokas. Išleidi 10 tūkstančių eurų, turi visą savivaldą rankose. Jie pirmi penki sąrašo numeriai susimeta po tūkstantį ar du tūkstančius eurų, tai gali drąsiai valdyti savivaldybę, niekas tavęs nejudina.

– Dabar Komskiai dabar savivaldybėje nedirba vadovų pozicijose. Ar tebesijaučia jų įtaka?

– Įdomiai šie rinkimai susiklostė. K. Komskis ir V. Komskis, išeidami iš partijos „Tvarka ir teisingumas“ ir eidami į rinkimus su rinkimų komitetais, jie tikėjosi, kad savo autoritetais balsus surinks. Bet jie pamiršo, kad išeidami iš partijos, jie nepasiėmė balsų pirkėjų, nes jie liko partijoje „Tvarka ir teisingumas“. Aš jų už rankos nesu sugavęs, negaliu tiksliai įvardinti pavardėmis, kas jie tokie, bet žinau, kas ten dirba.

„Tvarka ir teisingumas“ planavo su buvusiu opozicijos lyderiu (Edgaru Kuturiu – LRT.lt), kuris buvo sukūręs visuomeninį judėjimą, eiti į koaliciją, bet jis galbūt per daug reikalavimų turėjo ir „tvarkiečiams“ buvo paprasčiau pasiimti į koaliciją išsibarsčiusius politikus, tokius kaip V. Komskis, kuris, kaip supratau, turėjo vienintelį reikalavimą – turėti kabinetą savivaldybėje.

Iš buvusios opozicijos greičiausiai sulaukta daugiau reikalavimų – jie norėjo panaikinti kai kurias viešąsias įstaigas, kurios užsiima pinigų plovimu, jie matyt norėjo daugiau postų. Partijai „Tvarka ir teisingumas“ buvo naudingiau pasiimti V. Komskį, duoti jam kabinetą, kur nereikia nieko dirbti. Dabar savivaldybėje sėdi keturi žmonės aukštose pozicijose: meras, niekam nereikalingas vicemeras, administracijos direktorius ir niekam nereikalingas administracijos direktoriaus pavaduotojas. Galbūt Savivaldos įstatymas reikalauja, kad tokios pareigybės būtų, bet jos tokioje mažoje savivaldybėje yra nereikalingas. Beje, savivaldybė dirba net trijuose pastatuose.

K. Komskis: trūksta ne demokratijos, o informacijos

LRT.lt kalbintas buvęs Pagėgių savivaldybės meras, dabar tarybos opozicijoje dirbantis K. Komskis neslėpė esantis nustebęs dėl G. Petrausko pareiškimų apie perkamus balsus per rinkimus Pagėgiuose.

„Jeigu kažkas balsus pirko, tai kaip jį (G. Petrauską – LRT.lt) į tarybą išrinko? Jei taip būtų, tai Komskiai ir būtų vienoje ar kitoje padėtyje. Žmogus, kuris taip kalba, yra visiškai neatsakingas. Žmonės už tave balsuoja, kai tave pažįsta. Kodėl už G. Petrauską žmonės balsavo? Už jį žmonės tam tikrą laiką balsavo, nes jo nepažinojo. Nenoriu apie jį šnekėti, bet, jeigu žmogus turi sveikatos problemų, tai turėtų dar kartą pasitikrinti“, – neigdamas balsų pirkimo atvejus kalbėjo K. Komskis.

Panašiai kalbėjo ir K. Komskio brolis, buvęs Pagėgių meras, dabartinis savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas V. Komskis. Tiesa, jis iš viso atsisakė komentuoti G. Petrausko teiginius apie balsų pirkimus Pagėgiuose.

„Man G. Petrauskas iš tiesų yra nereikšmingas ir man jo klausimai, jo kalbos yra visiškai neįdomios“, – LRT.lt sakė V. Komskis ir pridūrė, kad galėtų bylinėtis su G. Petrausku, jei jis „būtų sveikas“.

V. Komskis, paklaustas apie demokratiją Pagėgių savivaldybėje, teigė, kad jos pastaruoju metu daugėja.

„Dabar, kai vienos partijos daugumoje nėra, tai demokratijos yra daugiau besąlygiškai. Kai viena partija valdo, tai yra kitaip. Kitos partijos savivaldybėje dalyvavo daug metų, bet demokratijos buvo mažiau. O dabar keičiasi tarybos daugumos ir demokratijos atsiranda daugiau“, – dėstė pašnekovas.

Tuo metu K. Komskis tvirtino manantis, kad Pagėgiuose trūksta ne demokratijos, o informacijos sklaidos. Jis atkreipė dėmesį, jog savivaldybės gyventojus pasiekia tik du laikraščiai, kurių tiražas tesiekia kelis šimtus egzempliorių, o vyresni regiono gyventojai internete naujienų beveik neskaito.

„Visi, kas esame opozicijoje, mums atrodo, kad trūksta (demokratijos – LRT.lt). Tokiose mažose savivaldybėse ir apskritai Lietuvoje trūksta viešinimo. Kodėl žmonės galvoja, kad trūksta demokratijos? Dėl to, kad informacijos trūksta, o informacijos tokiose mažose savivaldybėse praktiškai nėra“, – komentavo politikas.

LRT.lt