Naujais mokslo metais – nauja tvarka

„Kiek bebūtų mūsų gyvenime rugsėjų, visi jie skirtingi. Nes kviečia vis į naujus atradimus. Kaip mažas vaikas namuose pamažu susipažįsta su šeima ir giminaičiais, o kieme – su draugais, taip mokykloje kasdien esame kviečiami į vis įdomesnę pažintį su savo šalimi, pasauliu, mokslo ir meno pasiekimais. Tegul visos šios pažintys būna įdomios, prasmingos, auginančios sparnus ir svajones. Linkiu, kad mokykla padėtų jų pasiekti, kad būtų puikus tramplinas į ateitį, į kiekvieno iš Jūsų sėkmę“, - sakoma Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus sveikinime.

Šiemet Lietuvoje veiks 1 009 valstybinės ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos, 2018 m. veikė 1 023. Jose dirbs 27,3 tūkst. mokytojų, 2018 m. jų buvo 27,9 tūkst. Bendras mokinių skaičius bus panašus kaip pernai, numatomas tik pusės procento mažėjimas. Šiemet į mokyklas ateis 322,1 tūkst. moksleivių, 2018 m. mokėsi 323,6 tūkst. Prognozuojama, kad pirmokų skaičius mažai skirsis nuo pernykščio – jų sugužės apie 29 tūkst.

2019 m. veiks 60 profesinio mokymo įstaigų. Numatoma, kad šiemet jose amato mokysis 33,3 tūkst. mokinių, pernai - 34 tūkst. Šį rudenį 41 Lietuvos aukštoje mokykloje turėtų studijuoti 105 tūkst. studentų, 2018 m. jų buvo 111 tūkst.

Pirmokų  daugiau

Šilutės rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos D. Butvydienės duomenimis, rajone yra 26 švietimo įstaigos ir planuojama, kad šiais mokslo metais mokyklų duris pravers 4 450 mokinių. Pagal mokyklų pateiktus duomenis,  šiais metais pirmą kartą mokyklos slenkstį peržengė 394 pirmokai, t. y. 28 mokiniais daugiau nei pernai. Praėjusiais mokslo metais jų buvo 366.

Dvyliktokų šiemet mažiau – 302, o pernai jų buvo 367. Rajone mokslo ir žinių pasauliu moksleivius veda apie 550 pedagogų.

Ne visos švietimo įstaigos mokslo metus pasitiko su vadovais. Jų trūksta 3 švietimo įstaigose: l. d. „Raudonkepuraitė“, l. d. „Pušelė“ ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijoje. Konkursai į šias darbo vietas jau paskelbti ir vyks lapkričio bei gruodžio mėnesiais.

Yra iššūkių

Pasak vedėjos, patirta ir iššūkių. Šiais metais į rajono švietimo įstaigas iš užsienio sugrįžo 14 mokinių, iš jų 6 į pirmas klases, kiti vyresni. 10 rajono mokyklų turės sudaryti tinkamas sąlygas šiems mokiniams adaptuotis, gerai išmokti lietuvių kalbą.  Kaip ir visoje Lietuvoje, Šilutės rajone trūksta tiksliųjų, gamtos mokslų pedagogų, kalbų ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų, pagalbos mokiniui specialistų bei švietimo įstaigos vadovų.

„Mokyklose prasideda mūsų šalies rytojus, todėl į naujuosius mokslo metus ženkime kupini ryžto ir pasitikėjimo savo jėgomis. Tegul smalsumas, žinių troškimas ir jaunatviška energija įveikia visas kliūtis, suteikia sparnus skrydžiui, prasmės kasdienybei, erdvės svajonėms“, - linkėjo D. Butvydienė.

Lengvėja gyvenimas mokyklinukų tėvams

Primename, nuo rugsėjo atsisakius 094/a medicininės pažymos, kuria buvo pateisinamas vaikų neatvykimas į mokyklą dėl ligos, nuo šiol praleistas vaikų pamokas pateisins patys tėvai. Sprendimus, kokiu būdu turi būti pranešama apie praleistas pamokas, pateikimo terminus, pateisinamų pamokų skaičių, priims visa mokyklos bendruomenė.

„Labai sveikintinas šis Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimas atsisakyti pažymos. Tėvams nebereikės gaišti laiko lūkuriuojant poliklinikose, kai vaikas jau yra pasveikęs, sumažinama ir administracinė našta“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnesytė.

Mokyklos nusistato ir pagalbos organizavimo būdus mokiniams, kurie praleidžia pamokas. Mokinių lankomumą koordinuoja klasių vadovai, bendradarbiaudami su dalykų mokytojais, švietimo pagalbos specialistais, Mokyklos vaiko gerovės komisija.

Jiems gali būti pavesta tvarkyti lankomumo apskaitos dokumentus ir pateikti juos Mokyklos vaiko gerovės komisijai. Švietimo pagalbos specialistai, dirbantys mokyklose, nustatę mokinių nelankymo priežastis, teikia švietimo pagalbą mokiniams ir jų tėvams, konsultuoja klasių vadovus, mokytojus, planuoja priemones lankomumui gerinti.

Išskirtiniais atvejais, jei šeima nebendradarbiauja ir įtariama, kad vaikui trukdoma mokytis, mokykla turi teisę kreiptis į policiją, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinius padalinius, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamentą.

Netrūksta naujovių

Numatoma, kad jei oro temperatūra pakils iki 30 laipsnių, o mokykla negalės palaikyti vėsesnės temperatūros, į pamokas leidžiama neiti visiems moksleiviams. Tą dieną į mokyklą vis dėlto atėjusiems, mokykla turės pati numatyti, kaip organizuoti ugdymą.

Aukščiausios temperatūros riba, kuomet leidžiama neiti į mokyklą, nustatoma pirmą kartą – iki šiol buvo nustatyta tik žemiausia temperatūra: esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei temperatūrai, į mokyklą gali neiti pradinukai ir penktų klasių mokiniai. Jeigu oro temperatūra yra 25 laipsniai žemiau nulio, į mokyklą gali neiti ir 6-12 klasių mokiniai.

Įsakymu taip pat numatyta, kad esant 30 laipsnių karščiui nerengiami užsiėmimai lauke. Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija rengia pakeitimus, kad mokymosi patalpose oro temperatūra šiltuoju metų laiku turi būti ne aukštesnė kaip 26 laipsniai. Iki šiol higienos normoje ši riba buvo dviem laipsniais aukštesnė.

Tokiu atveju mokykla gali trumpinti pamokas, organizuoti jas kitose erdvėse. Taip pat primenama, kad mokslo metų pabaigoje galima laisviau planuoti ugdymą – rengti edukacines išvykas, ekskursijas.