Politinis startas duotas – rinkimų maratonas prasideda

Reitingai

Jau daugelį metų vykdomos gyventojų apklausos, kuriose prognozuojamos politinės nuotaikos šalyje. Jos priklauso nuo to, kaip vertinamos politinės partijos ar daugiau įtakos mūsų gyvenimui turintis politikas. Viena ryškiausių ir profesionaliausių agentūrų laikoma vilniškė „Vilmorus“, kuri drauge su Lietuvos ryto dienraščiu kiekvieną mėnesį skelbia politinių partijų reitingus. Jie nustatomi pagal tam tikrą pasaulinę metodiką visoje Lietuvoje apklausiant gyventojus.

Viena paskutiniųjų apklausų, paskelbtos prieš pat Kalėdas, rodo, kad daugiausiai palaikymo, jei vyktų rinkimai į Seimą (būtent taip apklausoje turi vertinti rinkėjai), turėtų sulaukti Socialdemokratų partija – gruodžio pabaigoje palankiai vertino 21,8 % apklaustųjų. Antri – Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai. Juos į Seimą rinktų 10,2 % balsuotojų. Toliau rikiuojasi partija „Tvarka ir teisingumas“, sulaukusi 7,9 % rinkėjų. Vos vieną dešimtąja procento nuo „tvarkiečių“ atsilieka Darbo partija – 7,8 %. Toliau yra  Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, turintis 7,2 % rinkėjų paramą. Valstiečių ir žalųjų sąjungą remia 5,1 % rinkėjų.

Toliau politinės jėgos rikiuojasi taip: Žaliųjų partija (2,6 %), Lietuvos lenkų rinkimų akcija (2,3 %), „Drąsos kelias“ (0,6 %). Jei politiniai reitingai išties atitiktų rinkėjų balsus, tai šios partijos, gruodžio mėnesio žmonių nuomone, į Seimą nepatektų – neperžengtų būtinos 5 % ribos.    

Tiesa, rinkėjų politinės simpatijos kiekvieną mėnesį šiek tiek keičiasi. Tai galima matyti peržiūrėjus kelių mėnesių Lietuvos ryto dienraštyje skelbiamus reitingus. Pavyzdžiui, lapkričio mėnesį socialdemokratai turėjo didesnį rinkėjų palaikymą – 24,5 % rinkėjų. Tą mėnesį antri buvo „tvarkiečiai‘ su 9,8 % rinkėjų, o Tėvynės sąjunga buvo trečioji pagal populiarumą partija – juos rėmė 8,3 % rinkėjų.

Reitingai ir vietos realybė

Aukščiau aprašyti yra respublikiniai politinių partijų reitingai. Nors jais remiasi politikai, dėliodami savo politines strategijas, tačiau rinkimų dieną viskas gali būti nebūtinai taip. Pavyzdžiui, praėjusią vasarą vykę rinkimai į Europarlamentą ne visai atitiko reitingų rezultatus, ir tos partijos, kurios planavo išsiųsti daugiau savo atstovų, turėjo mažinti savo pasiuntinių skaičių.

Kalbant apie vietos savivaldos rinkimus, situacija taip pat gali būti visiškai kita. Šiuo atveju nemažai lems ne tik politikų priklausomybė konkrečioms politinėms jėgoms, bet ir jų asmenybės. Savivaldybių teritorijos nėra didelės. Šiuolaikinių informacinių priemonių pagalba daugelis kandidatų yra puikiai pažįstami. Todėl labai didelę įtaką turės jų asmeninės ir dalykinės savybės.

Dar galima priminti, kad kartelė politinėms partijos yra truputėlį mažesnė nei norint patekti į Seimą. Politinė partija, norinti dalyvauti savivaldos tarybos veikloje, turi sulaukti 4 % rinkėjų palaikymo. O jei kelios partijos iš anksto sudarys bendrą koaliciją, tai jos turi gauti dar didesnį rinkėjų palaikymą – ne mažiau kaip 6 % visų rinkėjų balsų.

Šilutės realijos  

Po visų įžanginių procedūrų, kurias turėjo įveikti į Šilutės r. savivaldybės tarybą ketinančios patekti politinės jėgos, prie starto linijos jos išsirikiavo taip (skaičius rodo vietą balsavimo biuletenyje): 1 – visuomeninis rinkimų komitetas „Šilutės kraštas“, 2 – Lietuvos socialdemokratų partija, 3 – Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai, 11 – Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), 13 – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, 20 – Darbo partija, 23 – visuomeninis rinkimų komitetas „Už žmonių valdžią“, 25 – partija „Tvarka ir teisingumas“, 26 – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis.

Kovo 1 dieną pirmą kartą Šilutės rajono savivaldybės meras bus renkamas tiesiogiai. Jais pretenduoja tapti (skliausteliuose juos iškėlusios politinės partijos): Raimundas Ambrozaitis (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis), Arvydas Jakas (Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), Vytautas Laurinaitis (partija „Tvarka ir teisingumas“), Šarūnas Laužikas (visuomeninis rinkimų komitetas „Šilutės kraštas“), Virgilijus Pozingis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Aleksandras Romualdas Renčeliauskas (Darbo partija), Sigitas Šeputis (Lietuvos socialdemokratų partija), Sandra Tamašauskienė (Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai) ir Daiva Žebelienė (visuomeninis rinkimų komitetas „Už žmonių valdžią“).  Juos kovo 1 dieną rinksime gavę atskirą biuletenį. Ten kandidatai bus surašyti abėcėlės tvarka, kaip kad ir renkant Seimo narius.

Oranžiniai ir mėlyni jau pradeda

Rinkimų kampanija pamažu įsivažiuoja. Jau pasirodė pirmieji plakatai, kuriuose rinkėjams prisistato kandidatai į mero postą bei galimi Tarybos nariai. Pirmieji savo agitacinius plakatus iškabino Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis bei partija „Tvarka ir teisingumas“. Jau įprasta, kad partijos turi savo spalvas. Oranžinė – liberalsąjūdiečių, mėlyna – „tvarkiečių“. Šių spalvų plakatai su kvietimu paremti jų atstovus jau matosi. Bent jau Šilutės mieste. Kitos partijos neskuba.  Kaip geriau – sunku pasakyti – ar kad rinkėjai per mėnesį geriau įsimins veidus, ar priešingai – per tą mėnesį jie nusibos. Tai jau politinės kovos technologijų reikalai. Po kovo 1 dienos pamatysime, kuri strategija labiau pasiteisino.

Tiesa, jau vyksta ir savotiški žaidimai. Viena Šilutės internetinė žiniasklaidos priemonė surengė skaitytojų balsavimą. Patinkantį kandidatą į Šilutės r. savivaldybės postą galima paremti tiesiog kompiuterio pelės paspaudimu. Balsavimas surengtas taip, kad iš vieno kompiuterio galima balsuoti tik vieną kartą. Taip buvo bent pirmą savaitę. Po to reitingai ėmė labai keistis – balsuojančių vis daugėjo ir į pirmas gretas išsiveržė toli gražu ne žinomiausi ar populiariausi. Tad labai tikėtina, kad prasidėjo kandidatų neakivaizdinis varžymasis, kas suras daugiau „neišnaudotų“ kompiuterių. Žinantieji kompiuterių galimybes sako, esą balsavimo sistemą galima „nulaužti“ ir taip dirbtinai kelti reitingus. Tai jau nėra nei gražu, nei sąžininga, be to, neatspindi realios situacijos.