Vydūno paminklo atidengimo ceremonija

Mąstytojo Vydūno basakojė figūra kyla į viršų, tik kojų pirštų galiukais jis remiasi į žolės salą, iš po kurios pulsuoja tekanti vandens gyvybinga versmė. Bronzinė figūra drauge su bronzine žolės sala yra vientisas objektas – kaip ir žmogus yra neatskiriama gamtos dalis. Rankos, sudėtos ant krūtinės, apsaugo tai, ką žmogus gražiausio, dvasingiausio patiria gyvenime.

Netoliese palikti jo batai. Žmogus, palikęs savo materialųjį pasaulį (batus) įeina į nušvitimo erdvę, kur veriasi žmogaus amžinos būties pažinimo versmė. „Visa tai, kas stabdo, priešinasi augimui, gyvėjimui, šviesėjimui, reiškia nykimą, mirimą. Ir tai yra grožio antitezė“, - Vydūnas.

Pjedestalas iš rudai raudono granito sukuria visatos sferos įvaizdžio apvalų fragmentą, kuriuo srūva vandens versmė. Iš po žolės salos pulsuojanti vandens versmė simbolizuoja žmogaus tyriausius patyrimus, kurie, nušviesdami jo sąmonę, kelia žmogaus dvasią aukštyn.

Yra čia ir „Mąstytojo suolas“, kur prisėdus galima pagalvoti ir įsigilinti į Vydūno „Visatos ir žmogaus sąrangą“, liečiančią esminius žmogaus būties klausimus.

Prieš septynerius metus grupė Vydūno paminklo idėjos autorių kreipėsi į kultūros mecenatą Rimantą Cibauską, siūlydami tapti ne tik rėmėju, bet ir pagrindiniu organizatoriumi - idėjos siela.

R. Cibauskas, pateisindamas 2016 metais suteiktą Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos įsteigtą „Metų mecenato“ titulą ir cituodamas Vydūną „Niekuomet žmogus nėra toks gražus, koks jis yra kurdamas“, kvietė susirinkusius kartu kurti ir moderniame-globaliame pasaulyje puoselėti tautiškumą. Tą mes galime ir to puikus pavyzdys - iškilęs (pakilęs) Klaipėdos centre pačių miestiečių iniciatyva ir lėšomis Vydūnas.

Tėvynėje slypi visos jėgos ir kūrybinės galios, esančios Kūrėjo valioje ir nulemtos būti amžinybėje ir begalybėje.

Prie projekto prisidėjo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Klaipėdos miesto savivaldybė, VšĮ „Mažosios Lietuvos kultūra“, Vydūno draugija, pavieniai aukotojai.