Šalnų ir sausros įtaka obuolių derliui ir kokybei

ES didžiausia obuolių augintoja yra Lenkija, kuri užaugina trečdalį viso ES derliaus. Ji šiais metais nuskins 2 mln. tonų mažiau obuolių nei pernai – derliaus sumažėjimas prognozuojamas net 44 procentais. Kitoms obuolių augintojų šalims taip pat prognozuojami nemaži nuostoliai: Italijai – 3 proc., Vokietijai  – 17 proc., Vengrijai – 42 proc.,  Rumunijai – 25 proc. Latviai skins 21 proc., o danai ir švedai – 38 proc. mažesnį derlių. Šiais metais tik Portugalija (15 proc.), Ispanija (14 proc.) ir  Prancūzija (12 proc.) gali pasidžiaugti žymiai didesniu obuolių kiekiu nei pernai.

Nors Lietuva turi ne tiek daug vaismedžių sodų ir užaugina vidutiniškai 45 tūkst. tonų obuolių per metus, dėl nepalankių oro sąlygų šiais metais laukiama net 65 proc. mažesnio obuolių derliaus nei pernai.

Šalnos ir karščiai bei sausros pakenkė ne tik obuolių kiekiui. Užderėję obuoliai yra prastesnės kokybės – smulkesni, odelėje stebimas gana ryškus rūdėtumas, dažniausiai išsidėstantis įvairaus dydžio apskritimu apie  piestelės įdubą. Rūdėtumas nėra obuolių liga, o greičiau dėl šalnos padarytų „žaizdų“ atsiradęs odelės „randas“. Tokių obuolių maistinės ir skonio savybės nėra nenukentėjusios. Vertinant rūdėtus obuolius jie dažniausiai yra priskiriami II klasei ir leidžiami tiekti rinkai.

Neatitinkantys II kokybės klasei keliamų reikalavimų vaisiai nuo šių metų sausio 1 d. taip pat gali būti tiekiami rinkai su žyma „skirti perdirbimui“ arba analogišku įrašu parduotuvės etiketėje. Be to tokius obuolius ūkininkai gali parduoti ir  tiesiai iš ūkių vartotojams.

Vartotojai neturėtų atsisakyti dėl kosmetinių defektų skanauti lietuviškų obuolių, kurie, lyginant su įvežtiniais, trumpesniu keliu atkeliauja ant vartotojo stalo, o dėl vėsaus klimato yra rečiau purškiami įvairiais preparatais ar kitaip apdorojami.