Piketu žmonės išreiškia savo nepasitikėjimą Šilutės seniūnu
Dėl neapibrėžtos gatvių asfaltavimo tvarkos (ar netvarkos apskritai) piketuojantys Naujakurių bendruomenės atstovai labiausiai piktinasi Šilutės seniūnu. Jie nuo kalbėjimų pereina prie piketų. Šie veiksmai atveria ir kitokius visuomenės skaudulius.
Valdžia nesirūpina bendruomenės poreikiais
Naujakurių mikrorajono Putinų, Kurėnų ir kitų gatvelių gyventojai nesutinka su tvarkomų gatvių eiliškumu ir prioritetais. Ir ko tik nedaro, mėgindami atkreipti valdžios dėmesį į jiems rūpimas aktualijas. Grupė gyventojų atstovų lankėsi pas merą Vytautą Laurinaitį, pas Savivaldybės administracijos direktorių Virgilijų Pozingį. Tačiau aukščiausi Savivaldybės vadovai, regis, „nemato reikalo“ gilintis į šią problemą.
Pastarieji, prisidengdami Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimu, priimtu prieš aštuonerius metus, besipiktinantiems gyventojams paporino, kad miesto gatvių tvarkymo darbai yra pavesti seniūnijai. Tačiau seniūnas šiuo klausimu turi savo nekeičiamą nuomonę. Pasak jo, Statybininkų gatvė yra magistralinė, jungiančioji gatvė ir todėl jos rekonstrukcija yra prioritetinė.
Naujakurių seniūnaitis Stasys Juškevičius kaltina seniūną įstatymų nesilaikymu ir pareigų neatlikimu. Mat gatvių tvarkymo planai turi būti apsvarstyti seniūnaičių sueigoje ir priimtas eiliškumas. Tačiau to nepadaryta. Kaip argumentą seniūnas visiems rodo gyventojų su 122 parašais prašymą. Jame prašoma išasfaltuoti Statybininkų gatvę. Ir nieko tokio, kad šios gatvės tik du atstovai pasirašę. Kiti prašantieji gyvena... Traksėdžiuose. O kiek sukelia jiems nepatogumų neasfaltuota Statybininkų gatvė, galime tik numanyti. Bet tai seniūno nejaudina. Jis neanalizuoja, kas prašo. Svarbu, kad prašo ir patvirtina parašuTikriausiai didžiausia bėda Naujakurių senbuvių – kad nerašė prašymų.
Piketuotojai tikisi būti suprasti
Tačiau žmonės nelinkę taikstytis su tokiu valdžios požiūriu. Jie kyla kovon su biurokratinio aparato abejingumu. Grupė naujakuriškių surengė piketą prieš Šilutės rajono savivaldybę. Taip žmonės mėgina atkreipti ne tik valdžios, bet ir visuomenės dėmesį į gatvių sutvarkymo problemas. Piketuotojai piktinosi seniūno nekompetencija, valdžios neveiksnumu.
Žmonės tikisi, kad bus suprasti. Negali tęstis tokie dalykai, kurie akivaizdžiai bado akis. „Negali toliau meluoti seniūnas, vienur sakydamas, kad priima sprendimus pasitaręs su bendruomene, su seniūnaičiais, kitur aiškindamas, jog tai - su Savivaldybės administracijos pritarimu. Tačiau taip nėra – piktinosi piketo dalyviai.
Mėginama atkreipti Tarybos narių dėmesį
Prasidedant Tarybos posėdžiui, Naujakurių seniūnaitis S. Juškevičius perskaitė kreipimąsi į Tarybos narius. Šiuo kreipimusi seniūnaitis atvėrė seniausio Šilutės privačių namų mikrorajono gyventojų skaudulį. Tai dulkėtos, netvarkomos gatvės. O svarbiausia – tai Šilutės seniūno Raimondo Steponkaus neveiksnumas šiuo klausimu. Į tai atkreipė dėmesį ir Tarybos narė Lijana Jagintavičienė. Pasak jos, didžiausia problema – tai seniūno nesusikalbėjimas su bendruomene. Ji taip pat paklausė, ar buvo bendruomenės atstovų susirinkimas dėl gatvių tvarkymo eiliškumo? Atsakydamas R. Steponkus laikėsi savo principo – arterinės, jungiamosios gatvės tvarkymas yra būtinas. Kitos, šalutinės gali palaukti. Yra gyventojų prašymas su parašais - tai vienintelis seniūno pasiteisinimo koziris. Tarybos narei paantrino ir kitas Tarybos narys – Steponas Kazlauskas, pasakydamas, kad tai seniūno problema, kuris nesikalba su bendruomene.
Padėties sprendimas - seniūnų rinkimuose?
Šis gyventojų protestas atveria kitą, visoje Šilutės bendruomenėje subrendusį pūlinį. Jis vieną kartą turėtų sprogti, jei nebus laiku išoperuotas. Jau kone dvidešimt metų trinantis Šilutės seniūno kėdę R. Steponkus per dažnai neatsižvelgia į vietos bendruomenės poreikius. Problemų, jei pasigilinus, yra gerokai daugiau, nei Putinų, Šermukšnių ar Kurėno gatvių asfaltavimo eiliškumas. Bet jos nesprendžiamos.
Ir kaip visuomenė gali pakeisti neįtinkantį seniūną? Neturi bendruomenė tokios galimybės, kai seniūnai skiriami vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu. Tai, ko gero, ir yra didžiausia bendruomenės problema demokratinėje visuomenėje. Ar tik ne nuo šios tvarkos sklinda dvokas?
Ar nederėtų atsisakyti „vietos karaliukų“ skyrimo tvarkos ir seniūnus rinkti, pvz., per savivaldos rinkimus? Dar 2016 metais atliktas tyrimas rodo, jog daugiau nei 75 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad seniūnų rinkimai reikalingi. Tokiu būdu seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojai galėtų ne tik per savo atstovus – seniūnaičius, bet ir tiesiogiai dalyvauti arčiausiai jų esančių valstybės tarnautojų priėmimo į pareigas procese. O tada bendruomenė ir nuspręstų, kuris geriausiai tinka pagal konkretaus žmogaus darbus, dalykines savybes ir pasirinktų tinkamiausią.