Kodėl valdančiajai daugumai reikėjo žlugdyti posėdį?

Politinės daugumos koalicija vieningai sužlugdė neeilinį posėdį

Spalio 7 dieną dešimties narių reikalavimu buvo sušauktas neeilinis Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdis. Posėdžio darbotvarkėje pasiūlytas vienas sprendimo projektas – dėl mero pavaduotojo S. Šepučio atleidimo iš užimamų pareigų. Tačiau prieš tvirtinant darbotvarkę politinių partijų frakcijų bei visuomeninio judėjimo „Už žmonių valdžią“ nariai (visi, kas priklauso valdančiai daugumai) nuo klausimo svarstymo nusišalino, palikdami posėdžių salę.

Likus posėdyje dešimčiai opozicijos narių ir merui Vytautui Laurinaičiui, nebeliko kvorumo ir posėdis buvo sužlugdytas. Tokiu būdu valdančioji daugumos koalicija „pokiliminiais“ susitarimais parodė opozicijai vieningumą ir kas yra tikroji demokratija.

Patys save rimbais neplaka

Tačiau, ar liko atsakyta į klausimą dėl mero pavaduotojo S. Šepučio elgesio pirmojo posėdžio metu. Ar tikrai visi daugumoje esantys politinių frakcijų nariai mano, kad S. Šeputis nemelavo. Juk to pirmojo posėdžio metu, kaip galima matyti vaizdo įraše, buvo aiškiai užduotas nedviprasmiškas klausimas – ar S. Šepučiui yra taikyta kardomoji priemonė, laisvės suvaržymas, draudimas išvykti ir panašiai. Taip pat ir atsakymas yra aiškus: „Nėra paskirta jokia kardomoji priemonė“.

Dabar galima pasiaiškinti nežinojimu, nors vieša paslaptis, kad su tokiais dalykais teisėsauga supažindina pasirašytinai. Gal būt tai ir menkniekis, kaip mano valdančioji dauguma. Bet politikui yra taikomos kitokios moralės normos, ir jas pažeidus reikia atsakyti.

Bet meras Vytautas Laurinaitis dar kartą opozicijai išreiškė savo nuomonę – šiuo klausimu nėra ką svarstyti. Bet ar tai neparodo, kad atsakomybės galima išvengti susitarimų pagrindu? Tad po šio posėdžio jau yra aišku - kad ir kokį nusižengimą padarytų bet kuris Tarybos narys, priklausantis daugumos koalicijai, jis išvengs politinės atsakomybės.

Ko iš tikrųjų bijoma?

Politinio vežimo vadžias timpčiojantys Savivaldybės vadovai ir vėl išvengė slapto balsavimo. Tai ir yra didžioji baimė. Baimė, kad slapto balsavimo metu gali būti netikėtumų. O tas netikėtumas gali iš postų išversti ir ne vieną.

Todėl, kad atsistoti ir atvirai pasakyti savo priešingą nuomonę, kai esi saistomas susitarimais, kažkam yra sudėtinga. Tai ir kyla klausimas: ar tikrai valdančioji dauguma stipri ir vieninga? Jeigu būtų stipri, tai gal du kartus nežlugdytų balsavimo dėl vieno ir to paties klausimo, o užvertų jį mažiausiai pusmečiui.

Bet kuriais daugumos Tarybos nariais tada nepasitikima? Minčių yra visokių, tačiau kol personalijų klausimai neprileidžiami slaptam balsavimui, visos opozicijos pastangos taip ir liks bevaisės.