Ant kortos pastatytas mero likimas?

Ketvirtadienį sukviestoje spaudos konferencijoje politinių partijų, esančių valdžios opozicijoje, atstovai perskaitė pareiškimą Šilutės rajono visuomenei, kuriame išsakyta tvirta pozicija dėl nepasitikėjimo mero pavaduotoju socialdemokratu S. Šepučiu.

„Interpeliacija (atstatydinimas) vicemerui S. Šepučiui yra noras sustabdyti ir pakeisti ydingą praktiką mūsų rajone, kai sprendimai priimami meluojant ir nesitariant su gyventojais ir Tarybos nariais“, – sakoma pareiškime. Dešimties Tarybos narių, pasirašiusių nepasitikėjimo pareiškimą mero pavaduotoju, nuomone, pastarasis apsimelavo, kas nesuderinama su einamomis politiko pareigomis. Pareiškime minima: „S. Šeputis nutylėjo ir tokiu būdu nuslėpė informaciją apie jo atžvilgiu Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vykdomą ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, neteisėtai duodant nurodymus Savivaldybės tarnautojams, Savivaldybės įmonių vadovams ir todėl jam taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš šalies“.

Įtaria nepasitikėjimą ir spaudimą

Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos lyderė Sandra Tamašauskienė įsitikinusi, kad valdančiosios koalicijos nariams yra daromas spaudimas. Galimai dalis Tarybos narių yra suvaržyti įsipareigojimais ir tokiu būdu ribojama jų laisvė priimant sprendimus.

„Galimai pažeisdami Vietos savivaldos įstatymą, Tarybos veiklos reglamentą ir politinę etiką, meras ir valdančioji dauguma atmetė svarstymo galimybę. Kitaip sakant, Tarybos vadovai – meras ir vicemeras – patys būdami įtariamaisiais STT tiriamoje byloje, galimai privertė kitus kolegas paklusti ir nedalyvauti svarstant atstatydinimą. Meras ir vicemeras nepasitiki valdančiosios daugumos politikais, bijo, kad slapto balsavimo metu (dėl vicemero atstatydinimo balsuojama tik slaptai) vicemeras S. Šeputis gali būti atstatydintas, todėl ir neprileidžia jų prie balsadėžės jau antrą kartą“, – nuskambėjo pareiškime bendruomenei.

Varžoma konstitucinė teisė?

„Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti“, - sakoma Konstitucijos 25 straipsnyje. Ar tokie trijų frakcijų pareiškimai dėl nusišalinimo nuo klausimo dėl nepasitikėjimo mero pavaduotoju svarstymo neprieštarauja šiam Konstitucijos straipsniui? Suprantama, kad politinių partijų nariai, susibūrę į frakcijas, turi teisę priimti vieningus sprendimus. Bet ar kolektyvinė nuomonė dėl personalinės atsakomybės ir pasitikėjimo politiku yra priimtina? Juk jei atidžiau perskaitysime Vietos savivaldos įstatymo nuostatą dėl nepasitikėjimo meru, mero pavaduotoju, administracijos direktoriumi, jo pavaduotojais, pamatysime, kad sprendimas priimamas slaptu balsavimu (19 str. 3p.). Taigi, klausimo išėmimas iš darbotvarkės, kolektyvinis Tarybos narių išėjimas iš posėdžio, kuriame iškeltas pasitikėjimo politiku klausimas – tai ne kas kita, kaip įstatymo nuostatos nevykdymas. O toks mero ir jo aplinkos pasirinktas būdas išvengti slapto balsavimo dėl nepasitikėjimo mero pavaduotoju ar nėra Konstitucinių teisių varžymas dėl asmens įsitikinimų ir laisvės juos išreikšti?

Ant kortos mero likimas?

Atsakydami į žiniasklaidos klausimus Tarybos nariai S. Tamašauskienė ir A. Endzinas informavo, kad nepasitikėjimo mero pavaduotoju S. Šepučiu klausimas ir toliau išlieka aktualus. Mat pačioje valdančioje daugumoje yra politikų, manančių kitaip, nei bandoma formuoti vieninga nuomonė šiuo klausimu. Tokių politikų yra trys ir Tarybos dauguma gali kardinaliai keistis. Jei taip įvyktų, opozicija jau yra pasiruošusi dirbti. Šios informacijos paviešinimas ir parodo, ko iš tikrųjų bijoma.

Ir ne S. Šeputyje yra pagrindinė klausimo esmė. Didžiausia baimė - prarasti realią valdžią. Toks praradimas gali labai brangiai kainuoti merui V. Laurinaičiui. Juk meras, kuriam pareikšti įtarimai, gali būti nušalinamas nuo pareigų. Tam taip pat reikalinga balsų dauguma.

„Meras visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma gali būti nušalinamas nuo pareigų, jeigu jam pareiškiami oficialūs įtarimai padarius nusikaltimą. Nušalinimas galioja iki teismo nuosprendžio, nutarties ar sprendimo, kuriuo baigiama byla, įsiteisėjimo arba ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Nušalinimo laikotarpiu jis netenka visų merui suteiktų įgaliojimų“, – byloja Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 8 punktas.

Štai čia ir slypi ties įstatymo riba laviruojamų ėjimų priežastis. Tačiau akivaizdu, kad kažkam išlikti inkognito greičiausiai nepavyks. Dėl to konservatorių frakcija netgi atsisako visų jai priklausančių politinio pasitikėjimo postų. Tačiau ar užteks to, pamatysime šios politinių šachmatų partijos tęsinyje.