Siūloma, kad pasiskiepyti būtų galima greičiau ir patogiau

Galimybė skiepyti slaugytojams ir akušeriams numatyta ministro įsakyme, kuris įsigaliotų nuo kitos savaitės. O galimybė skiepyti vaistinėse numatyta įstatyme, kuris teikiamas derinti visuomenei ir suinteresuotoms šalims. Jei vaistinės tam bus pasiruošusios, išplėstinės praktikos vaistininkai galėtų pradėti skiepyti 2020 m. spalį.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikisi, kad šios siūlomos naujovės padės sumažinti šeimos gydytojams tenkantį krūvį, o norintiems pasiskiepyti tai padaryti bus paprasčiau.

„Šiuo metu norintis pasiskiepyti žmogus, net ir būdamas sveikas, privalo laukti eilėje pas šeimos gydytoją. Tad, jei mūsų siūlymai įsigaliotų, pasiskiepyti būtų galima greičiau, kartais net neapsilankius gydymo įstaigoje, pavyzdžiui, vaistinėje. Tikimės, jog tokiu būdu skiepai taptų „patrauklesni“ ir eilių gydymo įstaigose besibaiminantiems piliečiams, o sveikatos priežiūros specialistams būtų tolygiau paskirstomas darbo krūvis“, – sako ministras A. Veryga.

Ministro įsakymu numatoma, kad slaugytojai ir akušeriai galėtų patys įvertinti paciento sveikatos būklę, užpildydami specialius klausimynus, ir jei pacientai yra sveiki (tiek vaikai, tiek suaugusieji), atlikti skiepijimą visomis vakcinomis. Pavyzdžiui, jei vaikas yra sveikas, jie galėtų juos skiepyti ir vakcinomis, kurios numatytos pagal skiepų kalendorių. Tuo tarpu šeimos gydytojams liktų tie pacientai, kurie serga, t. y. patenka į rizikos grupę. Atkreipiame dėmesį, kad kaip ir iki šiol, taip ir toliau, skiepyti galės visų specialybių gydytojai pagal kompetenciją, o sprendimus galima skiepyti ar ne, priims ne tik šeimos gydytojas, bet ir slaugytojas bei akušeris.

Siekiant užtikrinti pacientų saugumą, slaugytojams ir akušeriams, kuriems siūloma leisti skirti skiepus, bus būtinas papildomas profesinės kvalifikacijos tobulinimas.

Šiuo metu praktika, kai slaugytojai ir akušeriai gali skirti skiepus ir skiepyti, galioja daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Suomijoje, Norvegijoje, Olandijoje, net 10 metų – Estijoje. Taip pat ir JAV, Japonijoje, Pietų Korėjoje.

Be to, planuojama sudaryti galimybes žmonėms pasiskiepyti vaistinėse, įstatyme papildant sveikatos priežiūros specialistų sąrašą išplėstinės praktikos vaistininku. Tai naujovė, kurios iki šiol nebuvo. Jei tokie siūlymai įsigaliotų, šis specialistas, įvertinęs suaugusio žmogaus sveikatos būklę, galėtų skirti skiepus ir paskiepyti jį nuo gripo, tymų, ar erkinio encefalito.

Pažymėtina, kad teikti skiepijimo paslaugą visoms vaistinėms nebūtų privaloma. Pačios vaistinės apsispręstų, ar norėtų ir galėtų teikti šią paslaugą, nes esama tam tikrų sąlygų. Pirmiausia, vaistinių patalpos turėtų būti pritaikytos teikti kokybišką ir saugią paslaugą. Taip pat vaistininkai, nusprendę, kad nori skiepyti, turėtų išklausyti išplėstinės praktikos vaistininko mokymų programą bei gauti tai patvirtinantį dokumentą.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorės prof. dr. Nataljos Fatkulinos teigimu, išplėstinės praktikos vaistininkas ženkliai prisidėtų prie gyventojų sveikatos stiprinimo, siekiant Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rodiklio – 75 proc. paskiepytos populiacijos.

„Šiandien net septyniose Europos šalyse – Airijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje ir Didžiojoje Britanijoje – vaistininkai skiepija pacientus vaistinėse. Pavyzdžiui, Airijos vaistinėse paskiepytų žmonių skaičius nuo 2011-ųjų kasmet didėjo ir dabar sudaro beveik 15 proc. visų skiepytų nuo gripo atvejų. Be to, duomenys rodo, kad vaistinėse skiepyti asmenys buvo naujai įtraukti į skiepijimo programą, nes bendras nuo gripo paskiepytų asmenų skaičius išaugo. Reiškia, vaistininkai pasiekė tuos gyventojus, kurie iki tol nesiskiepijo“, – teigia prof. dr. N. Fatkulina.