Rūpestis abejotinais projektais užveria kelią investicijoms?

Kaip ir kiekvienais metais skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, turto valdymas, švietimo tinklas.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas kasmet atlieka išsamų tyrimą, kurio tikslas – padėti gyventojams ir politikams įvertinti, kaip jiems sekasi skirtingose srityse palyginus su kitomis savivaldybėmis. Mažųjų savivaldybių indekse surinkusi 63 balus iš 100 galimų Šilutė rikiuojasi 5-8 vietose ir tai yra aukščiausias pasiekimas per 9-erius tyrimo metus.

Geriausiai įvertintos „Komunalinio ūkio“, „Mokesčių“ ir „Turto valdymo“ sritys. „Komunalinių paslaugų“ srityje pasiektas geras įvertinimas, nes šilumos kaina gyventojams siekė 5,45 ct/kWh 2017, kai vidurkis siekė 6,75 ct/kWh. Daugiabučių administravimo, buitinių atliekų surinkimo srityse buvo sudarytos sąlygos konkurencijai, veikė privatūs paslaugų tiekėjai.

„Turto valdymo“ srityje gerai įvertinta, kad Savivaldybė neteikė paslaugų, kurias gali teikti privačios įmonės, taip pat tai, kad tūkstančiui gyventojų teko 3 958 kv. m Savivaldybės nuosavybės teise priklausančių pastatų ir patalpų (vidutiniškai teko daugiau – 5 258 kv. m).

Kaip ir praėjusiais metais, „Mokesčių“ srityje gerai vertinta, kad 2018 m. Šilutėje galiojo mažiausias pagrindinis nekilnojamojo mokesčio tarifas – 0,3 proc., palyginus su 0,7 proc. vidutiniu tarifu. Tiesa, 2018 m. vidutinė verslo liudijimų kaina siekė 80 eurų ir buvo mažesnė nei vidutiniškai tarp mažųjų savivaldybių (96 eurai).

Šilutės rajono savivaldybės Komunikacijos skyrius parengė informaciją ir gerais rezultatais dalijosi su skaitytojais. Meras Vytautas Laurinaitis tuo taip pat džiaugėsi socialiniame tinklapyje. Tačiau yra informacijos, kurią ir nutylėjo.

Deja, Šilutės rajonas toliau nesiekia pritraukti tiesioginių užsienio investicijų. Jų kiekis per 2017 m. susitraukė 5,2 proc. To pasekmė - tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui sumažėjo nuo 893 iki 872 eurų, nors vidutiniškai mažosiose savivaldybėse jų daugėjo nuo 1 129 iki 1 251 Eur. Nors materialinių investicijų daugėjo 23 proc. nuo 36,4 iki 44,8 mln. Eur, jų vienam gyventojui teko mažokai – 1 096 Eur, palyginti su 1 423 Eur vidurkiu.

„Švietimo“ srityje rūpestį kelia tai, kad vidutiniai valstybinių brandos egzaminų, rajone siekę 41,3 balo, buvo prastesni nei vidutiniai (45,7 balo). „Biudžeto“ srityje biudžeto skolos lygis siekė 40,5 proc. nuo pajamų ir buvo aukštesnis nei vidutinis (25,8 proc.).

Savivaldybės administracija buvo mažesnė nei vidutinė (tūkstantį gyventojų aptarnavo 7 darbuotojai, kai vidutiniška – 7,6), jos išlaikymo kaina procentais nuo visų savivaldybės išlaidų – tiek pat, kiek vidutiniškai mažosiose savivaldybėse.