Tęsiasi nesutarimai dėl Mažosios Lietuvos herbo

2019-10-29

Lietuvos heraldikos komisija laikosi nuomonės, kad Mažosios Lietuvos herbe negali būti briedžio. Tačiau savivaldybių atstovai ketina ginti savo išsirinktą herbo projektą ir įtikinti, kad briedis gali būti Mažosios Lietuvos simboliu.

Projekto autoriai argumentavo, kad Mažosios Lietuvos savivaldybėse briedis buvo ir yra dažnas gyventojas. Remtasi dokumentais, kurie nurodė, kad 1939 metais briedžių populiacijos paplitimas Rytų Prūsijos teritorijoje buvo itin didelis. Taip pat gausu ir iš senų laikų išlikusių baltiškų artefaktų su briedžio simbolika.

Vis dėlto Heraldikos komisija jau ne kartą atmetė pateiktus tvirtinti Mažosios Lietuvos herbo projektus, motyvuodama tuo, kad briedis labiau siejamas su Vokietija. Buvo siūloma projektą koreguoti, o galiausiai - visai pakeisti.

Pirmadienį Mažosios Lietuvos heraldikos kūrimo darbo grupė susitiko su Klaipėdos vicemeru Arvydu Cesiuliu. Kalbėta, kokių veiksmų reikėtų imtis toliau.

„Tas klausimas svarstomas jau keletą metų, tačiau Heraldikos komisija subjektyviai vertina projektą. Komisija turi savo matymą, savo požiūrį į mūsų regioną. Mes manome, kad briedis visgi turi išlikti. Galvojame, ką toliau daryti“, - po pasitarimo komentavo A. Cesiulis.

Pasak jo, tai, kad briedis neatsiejamas nuo Mažosios Lietuvos, rodo ir šiuo metu Klaipėdoje veikianti paroda „Briedis kopose“. Joje eksponuojami 35 kūriniai, kuriuose įamžintas Rytų Prūsijos dailėje populiarus briedžio motyvas.

A. Cesiulis pridūrė, kad darbo grupė ruošiasi surašyti raštą, jame išdėstyti visus argumentus, kodėl briedis iš herbo neturėtų būti pašalintas.

„Pateiksime svarstyti Heraldikos komisijai ir pareikalausime viešo atsakymo. Jeigu projektui pritars ar siūlys kokius nors pakeitimus, tai dar nebus blogai. Bet jeigu atmes ir išsakys tokius pat argumentus, svarstysime, ką tada daryti. Galbūt galvosime ir apie teisinius kelius ginti savo tiesą„, - kalbėjo vicemeras.

Pagal 2003 m. Etninės kultūros globos tarybos patvirtintas rekomendacijas, nustačiusias etninės tradicijos paplitimo ribas, Mažajai Lietuvai priklauso Klaipėdos miesto, Neringos ir Pagėgių savivaldybės, Šilutės, Tauragės, Jurbarko, Klaipėdos rajonų seniūnijos. Kita Mažosios Lietuvos dalis (Karaliaučiaus kraštas) šiuo metu priklauso Rusijai.

VIZIJA. Taip atrodė pirmasis Mažosios Lietuvos herbo variantas. Vėliau jis buvo gerokai pakeistas, tačiau darbo grupei vizualizacijų viešinti neleido Heraldikos komisija.

ve.lt


Straipsnio komentarai

Tomas2019-11-04
tikra tiesa, Vytautai! Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Vytautas2019-11-03
Tokio išskirtinio Europos kultūroje krašto kaip Mažoji Lietuva herbas irgi turi būti išskirtinis ir reprezentuoti ne kosmopolitinę savo turiniu fauną, bet joje gyvenusius lietuvininkus, sovietinio genocido išnaikintus krašto žmones. Juk Mažoji Lietuva lietuviams brangi ne dėl joje gyvenusių briedžių. Beje briedį jau turi išskirtine kultūra neišsiskyręs Lazdijų regionas (jo ragų rasime ir Priekulės ir Šilutės herbuose). Briedžiai dominuoja Lenkijos miestelių Dobre Miasto, Milakovo, Szczytno herbuose. Argi taip nusigyvenome, kad konkuruosime su jais? Mažosios Lietuvos reikalų taryba yra pareiškusi savo nuomonę Mažosios Lietuvos herbo klausimu, pateikdama ir dvi jo turinio idėjas.
Vytautas Šilas
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Reik sulaukti žiemos...2019-11-01
https://www.youtube.com/watch?v=lAu2z9zr4ck Komentaras patinka Komentaras nepatinka
bredobrendas2019-10-31
https://www.youtube.com/watch?v=CT6VnSd0-Mo Komentaras patinka Komentaras nepatinka