Buksuoja gudrus ėjimas, stiprinant valdžios įtaką

Kratosi kolegialaus valdymo

Ryškėja formuojamos vietinės valdžios vertikalės kontūrai. Dar neseniai braškančiu Tarybos sprendimu, palaimintu tik 11 balsų „už“, panaikinti kolegialūs valdymo organai Savivaldybės valdomose bendrovėse.

UAB „Šilutės šilumos tinklai“, UAB „Šilutės vandenys“ ir UAB „Šilutės autobusų parkas“ jau nebeturi kolegialaus valdymo organo, galinčio daryti įtaką ne tik bendrovių veiklai, bet ir jų vadovams. O tai yra pakankamai reikšmingas dalykas, siekiant įtvirtinti besąlyginį valdymą ir kontrolę. Tuomečio posėdžio metu buvo iškelti į viešumą klausimai dėl būtinumo ir naudingumo atsisakyti stebėtojų tarybos, bet sprendimo iniciatoriai taip ir neatsakė į daugumą aktualių klausimų.

Pagrindiniai motyvai buvo stebėtojų tarybos lėšų sutaupymas dėl atlyginimų ir kitų rajonų pavyzdys. Panašu, kad tokie argumentai tuomet neįtikino opozicijos, juo labiau dėl finansinio taupumo abejojo ir valdančiųjų atstovas „tvarkietis“ Steponas Kazlauskas. Bet didesnė dauguma balsavo taip, kaip „reikia“.     

Pilkojo kardinolo įtakų apraiška

Po tokio sprendimo dėl kolegialaus valdymo panaikinimo, atsiranda būtinybė išdalinti jo funkcijas kitiems. O tas „kitiems“, pagal akcinių bendrovių įstatymą, yra ne kas kitas kaip administracijos direktorius. Todėl klausimas „Dėl Šilutės rajono savivaldybės valdomų bendrovių vadovų darbo užmokesčio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ šiandienos komitetų posėdžiuose yra svarstomas ir gali būti pateiktas sprendimo projektas Tarybai. O šiuo tvarkos aprašu nustatoma Savivaldybės valdomų bendrovių vadovų užduočių skyrimo, darbo rezultatų kontrolės ir darbo apmokėjimo tvarka.

Visuos šiuos dalykus numatoma patikėti ne kam kitam, o Savivaldybės administracijos direktoriui. Žinoma, dabartinis administracijos vadovas Virgilijus Pozingis šioje pertvarkoje neįžvelgia jokių „sąmokslo“ ženklų. Anaiptol, jo teigimu kiekvienas Tarybos narys gali gauti visą informaciją, susijusią su tomis bendrovėmis. Esant klausimams, juos gali kelti ir pasiūlyti svarstyti. Taip, su tokiais argumentais sunku nesutikti ir dar sunkiau juos paneigti.

Tačiau šio klausimo esmė glūdi kituose dalykuose. O apie juos kalbama nedaug. Vieni nekalba todėl, jog patiems naudinga, kiti, kad kažkada gali būti ir jiems naudinga. Tai įtakos galimybės.

Kas paneigs, kad perėjus nuo kolegialaus prie vienasmenio valdymo, visai kitaip dėliojasi įtakos galimybės. Juk valdžios galios nėra vien valdymo galimybės. Valdymo galimybės yra praplečiamos įtakos galimybėmis. Ir šis žingsnis yra ne kas kita, o įtakos galimybių išplėtimas Savivaldybės valdomose įmonėse. Kur gi ne, juk šios trys įmonės daro verslą, gauna pelną neturėdamos rimtos konkurencijos. Todėl jų pelnai priklauso tik nuo kainų komisijos sprendimų, o ne nuo rinkos sąlygų. Bet tai galėtų būti atskira tema. Grįžkime geriau prie mūsų „avių bandos“.

Vadelės važnyčiotojui

Tai kokią įtaką gali daryti vienasmenis valdymas „valdiškoje“ bendrovėje? Pagal valdančiųjų norus, ne grupė žmonių, o vienas administracijos direktoriaus asmenyje nustatys užduotis šių įstaigų vadovams. Nuo užduočių vykdymo priklausys ir to vadovo atlyginimas bei jo tolimesnė karjera. Tai net ir pirmokui turėtų būti aišku.

Tai savotiškos vadelės, už kurių taip ir siekiama tampyti, atimant galimybę tiesiogiai oponuoti nesutinkantiems. Atimant galimybę ir įstaigos vadovui ieškoti užtarėjų oponuojančioje pusėje.

Kol opozicija siuntinės paklausimus, kol studijuos sprendimus (kaip siūlo V. Pozingis, – red.), valdantis „buldozeris“ bet kuriuo atveju padarys savo darbą, tokį, kokio reikia. Tuo jau ne kartą įsitikinome. Ir savo padėtį kiekvienos įstaigos vadovas puikiai mato ir supranta, tad jam belieka taip pat susitaikyti su valdančiojo nuomone bei norais.

Tai tokia ta valdymo įtaka. Šiuo konkrečiu atveju vadelės patikimos administracijos direktoriui. Nėra jokių abejonių dėl V. Pozingio kompetencijos. Abejonės yra dėl vienpusio politizuoto valdymo atskiroje struktūroje, kurioje iš pradžių buvo padėtas kolegialaus valdymo pamatas. 

Komitetas nepritarė siūlymui

UAB „Šilutės vandenys“ dirba 104 žmonės, UAB „Šilutės šilumos tinklai“ turi 69 darbuotojus, o UAB „Šilutės autobusų parkas“ - 70. Tai iš tikrųjų yra pakankamai didelis žmonių potencialas. Juk, kaip taisyklė, svarbiausiuose įmonių postuose dirba lojalūs vadovui darbuotojai, na ir taip toliau.

Žinoma yra ir išimčių, bet tos išimtys reikšmingos įtakos neturi. Tai ar ne tokios įtakos siekia valdantieji? Turėti galimybę per vadovus daryti įtaką kone trims šimtams žmonių? Ir ta galimybė yra pakankamai reali, jos tikrai nepavadinsi fantazijos vaisiumi.

Įsivaizduojant, kokia geometrine progresija galima formuoti žmonių nuomonę ir daryti jiems vienokią ar kitokią įtaką, ateityje kažkurios partijos rinkimų rezultatai bent jau neturėtų stebinti. Ką ten rinkimai, yra dar kitų povandenių srovių ir akmenų, apie kuriuos kol kas ankstoka kalbėti, bet jie vis tiek kažkada turės išlysti į dienos šviesą.

Na, o Teritorijų ir kaimo reikalų komitetas nepalaikė sprendimo, stiprinančio vienasmenę valdžios įtaką Savivaldybės įmonėse. Ar tik ne todėl mėginama stiprinti pozicijas, kai jau akivaizdžiai šlubuoja daugumos tvirtumas? Apie tai byloja ir totali slapto balsavimo baimė dėl mero pavaduotojo atstatydinimo.