Perspėja: į gatves išriedės krūva nežymėtų policijos automobilių, o baudas gausite akimirksniu

– Per dešimtmetį policijos automobilių parkas gerokai pasikeitė: jis yra atjaunėjęs ir maksimaliai pritaikytas pagal poreikius, kad būtų patogu dirbti ir vykdyti pavestas funkcijas. Turima įranga taip pat yra moderni ir šiuolaikiška, susieta su policijos naudojamais registrais, kur fiksuojami duomenys yra automatiškai perduodami. arkime, anksčiau kiekvieną užfiksuotą pažeidimą reikdavo ranka surašyti į protokolą. Dabar pareigūnas negaišta laiko rašydamas protokolus, o jo darbo laikas tapo kur kas našesnis ir efektyvesnis, nes jis gali daugiau laiko skirti eismo priežiūrai užtikrinti.

Pirmieji nežymėti policijos automobiliai buvo dar „Volvo 460“ ir kitokie, naudoti nepriklausomybės pradžioje. Jų greičio fiksavimo įranga tuomet taip pat buvo gana primityvi, tuomet, žinoma, reikėdavo kiekvieną pažeidėją sustabdyti ir ranka surašyti pažeidimą. Dabar procesas kur kas efektyvesnis ir daug spartesnis, nebeužtrunkame.

– Ar mes su turima technika ir įranga jau prilygstame kitoms Vakarų šalims, pavyzdžiui, Vokietijai, Lenkijai?

– Čia vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad Lietuvos policijos naudojama technika ir įranga yra šiuolaikiška ir moderni, kuri nenusileidžia kaimyninėms šalims, o kai kurias šalis ir pralenkiame. Kitos šalys dar naudoja senesnę įrangą, vidutinį greitį matuoja paskui automobilį važiuodami 500 metrų, o mes dabar fiksuojame akimirksniu, pavojingiausiu metu – lenkiant neleistinoje vietoje ar viršijant greitį. Kai fiksuojamas vidutinis greitis, reikia važiuoti paskui pažeidėją nuo 500 metrų iki 1 kilometro atkarpoje. Kai kurie dairydamiesi į veidrodėlį pastebi, kad paskui juos važiuoja policijos pareigūnai ir tuomet „numeta“ greitį.

– Vadinasi, turite dar ir tokių nežymėtų policijos automobilių ir tokios įrangos, kai tam tikrą atkarpą reikia sekti paskui pažeidėją?

– Tokių dar turime, bet nuolat dairomės į naujoves, vykstame į tarptautines parodas, ieškome naujausių įrenginių ir programinės įrangos.

– Kiek apskritai visoje Lietuvoje važinėja nežymėtų policijos automobilių ir kuriose vietovėse daugiausia: ar dažniau tokius automobilius galima sutikti didmiesčiuose, ar rajoniniuose keliuose?

– Lietuvoje patruliuoja 16 specialiomis spalvomis nenudažytų ir policijos skiriamaisiais ženklais nepažymėtų automobilių.

Patruliavimo formos, metodai ir patruliavimo vietos pasirenkamos įvertinus aptarnaujamos teritorijos ypatumus, nuolat atliekamą eismo įvykių ir jų atsiradimo priežasčių analizę, taip pat stebint kriminogeninę bei pasikartojančių šiurkščių KET pažeidimų tendenciją. Regioniniuose keliuose yra pasirenkami avaringi kelių ruožai, kur vyksta lenkimo taisyklių pažeidimai ar greičio viršijimai. Didmiesčiuose taip pat yra skiriamas didelis dėmesys į avaringas sankryžas, pėsčiųjų perėjas, kur eismas labiau intensyvus ir gali būti daromi šiurkštūs pažeidimai.

– Eismas Vilniuje atrodo kitoks nei kituose šalies miestuose – ne vienas yra pastebėjęs, kad šiame mieste itin daug greičio mėgėjų, juolab kad ir pastaruoju metu tiek Vilniuje, tiek kitose vietose trūksta greičio matuoklių.

Daugelis jų buvo išmontuoti, kai baigė galioti paslaugos teikimo sutartis. Ar neturėtų dėl to daugiau nežymėtų policijos automobilių patruliuoti šiame mieste?

– Vilniaus apskrityje patruliuoja keturi nežymėti automobiliai, taip pat ir LKPT savo turimus nežymėtus automobilius ir pajėgas periodiškai skiria Vilniuje. Kelių policijos tarnyba turi penkis, tai būna taip, kad devyni nežymėti policijos automobiliai patruliuoja Vilniaus apskrityje. Nežymėtų automobilių skaičius ir pajėgos yra pakankamos, nes tikslas nėra surinkti kuo daugiau pažeidimų, o tinkamai pasirinkti avaringas vietas pažeidimams nustatyti ir skatinti atsakingai vairuoti.

– Kaip tik šį savaitgalį Vilniuje policija baudė greičio mėgėjus. Kai kurie Geležinio Vilko gatve važiavo net 153 km/val. greičiu. Kaip kovoti su tokiais greičio pažeidėjais? Kaip apskritai kiti nusprendžia mieste važiuoti tokiu greičiu, kur maksimalus leidžiamas greitis – 50–90 km/val.?

– Yra daug priežasčių. Praėjusio savaitgalio reidas, apie kurį jūs kalbate, parodė, jog nemažai pažeidimų padarė jauno amžiaus vairuotojai. Viena iš priežasčių – jie nesitiki, kad nakties metu kažkas užfiksuos jų greitį, nes tai buvo senokai. Buvo daugiau galbūt buvo mesta pajėgų į neblaivius vairuotojus ir greičio kontrolė buvo susilpnėjusi, todėl kiti galvoja, kad yra ruožų, kur policijos nebūna, todėl jie gali sau leisti viršyti greitį. Kitiems atrodo, kad naktį niekas nestabdys. Nuo šiol kovoje su greičio mėgėjais policija naudos ne tik rankinius greičio matuoklius ar nežymėtus automobilius, bet kaip žinia Lietuvos policija yra įsigijusi daugiau nei už 1 mln. eurų 37 naujus mobilius greičio matavimo įrenginius „PoliScan FM1“ iš Vokietijos. Nauji greičio matavimo prietaisai suteiks galimybę matuoti greitį vietose, kur pareigūnams paprastai sunku sustoti dėl intensyvaus eismo ar vietovės.

Lazeriniu principu veikiantys matuokliai gali fiksuoti visų artėjančių ir tolstančių transporto priemonių greitį, nepriklausomai nuo eismo juostų skaičiaus. Netgi 6 juostose sugauna nuvažiuojančius ir atvažiuojančius. Tai aktualu ir gaudant motociklininkus pažeidėjus, nes iki šiol matuodavo tik iš priekio ar stacionarūs. Fiksuojami pažeidimai gali būti 300 metrų atstumu, kurie automatiškai mobiliuoju ryšiu išsiunčiami į ANR.

Be to, jie gali veikti tiek šviesiuoju, tiek ir tamsiuoju paros metu ir praktiškai bet kokiomis oro sąlygomis. Todėl tikrai tikimės, kad nauji greičio matuokliai padės sumažinti eismo įvykių ir nelaimių skaičių, įvykstančių dėl greičio viršijimo. Kadangi tai nėra stacionarūs greičio matuokliai, įspėjamųjų ženklų prieš greičio matavimo įrenginį nebus. Taip pat šie greičio matuokliai turės ir daugiau funkcijų (nedraustos transporto priemonės ar kurioms neatlikta techninė apžiūra), kurios bus išbandomos ateityje. Taigi Vilniaus apskritis gaus 7 tokius prietaisus. Įsivaizduokite: kas 2 valandas Vilniuje žmogus pervežinės prietaisą, todėl kiek daug vietų per dieną kažkur stovės policija. Anksčiau galbūt kai kuriems vairuotojams buvo žinomos kai kurios policijos vietos, kur patogu sustabdyti ir tai netrukdo eismui, todėl žinodavo, kur „galima“ viršyti greitį, o kur – negalima. Dabar nereikės pareigūnams rinktis vietų – pastatys prietaisą šalia kelio ir užteks prižiūrėti, kad jo nepavogtų ir nesugadintų, o prietaisas dirbs savo darbą. Tai vairuotojas net nesupras, kad kažkas matavo, o gaus po kelių dienų pranešimą apie viršytą greitį. Šitas dalykas tikrai pažabos greičio mėgėjus.

– Bet planuojama, kad šie prietaisai veiks tik kitąmet. Gal iki metų pabaigos planuojama surengti dažnesnes greičio kontrolės priemones, reidus didmiesčiuose?

– Po praėjusio savaitgalio reido pamatėme, jog greičio kontrolės priemonė pasiteisino, yra nemažai lakstančių, tai kelia problemas, todėl į tai bus atkreiptas didelis dėmesys ir tai tęsime. Ar pažeidėjus baudos taip pat pasieks greičiau? Nes kalbama, kad kai kurie baudų sulaukia praėjus 10 mėnesių nuo pažeidimo padarymo datos. Baudos pas pažeidėjus atkeliaus tikrai greitai. Dešimt mėnesių dabar nebelaukia, vidutiniškai gauna per mėnesį. Bet mūsų noras – kad automatizavimas įvyktų greičiau ir nuo kitų metų pradžios manome, jog bus taip, kad per naktį pažeidimas bus apdorotas ir kitą dieną išsiųstas pranešimas apie pažeidimą. Kitaip tariant, bus sekama karštais pėdsakais. Jei pavyks įgyvendinti šią tvarką, vėliausiai po kelių dienų pažeidėjai gaus nuobaudas. Bus greita ir efektyvu.

– Ką vairuotojai turi žinoti, kaip nepasimesti, kai juos stabdo nežymėtas policijos automobilis? Žinoma, dabar ir nebe 1995-ieji, informacijos yra kur kas daugiau, žmonės žino, kaip atrodo nežymėti policijos automobiliai, nėra apsimetėlių?

– Taip, jau niekam nežymėti policijos automobiliai nėra naujiena. Daugelis vairuotojų ir mūsų automobilius pažįsta, ir jų valstybinius numerius. Bendrieji reikalavimai yra tokie, jog pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais. Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą tarnybinį automobilį. Stabdyti transporto priemonę turi šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos-raudonos spalvos švyturėlius. Dienos metu vairuotojai, kuriuos stabdo nežymėtas policijos automobilis, turėtų nepasimesti ir atkreipti dėmesį į tam tikrus aspektus. Patruliuodami nežymėtu policijos automobiliu pareigūnai niekada neužkirtinėja kelio ir nestabdo prieš akis. Norėdami jus sustabdyti policijos pareigūnai signalizuoja įjungę specialiuosius šviesos signalus (švyturėlius) arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Švyturėliai yra matomi 360 laipsnių kampu.

Stabdydami jus nežymėtu policijos automobiliu pareigūnai visą laiką važiuos jums iš paskos. Išskirtiniais atvejais policijos pareigūnai gali prisigretinti prie jūsų vairuojamos transporto priemonės, kad jūs juos pastebėtumėte: uniforma, papildomai išreiškiamas signalas lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai juodėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti.

Taip pat papildomai gali būti panaudota švieslentė su užrašu STOP POLICIJA arba STOP. Tokie būtų išskirtiniai bruožai, kad nesuklystumėte. Tie, kurie labai abejoja, gali paskambinti ir 112 ir gauti visą reikiamą informaciją, bet manau dabar tikrai yra pakankamai daug informacijos atpažinti dirbančius pareigūnus.

– Esu girdėjęs ir absurdiškų kalbų, kad pareigūnai esą patys provokuoja ar net lenktyniauja su pažeidėjais. Ką dėl to atsakytumėte?

– Nežinau, kaip galima provokuoti. Nėra jokių provokacijų ar mirksėjimų šviesomis. Jei dirbama su vidutinio greičio įrenginiu, turime mažiausiai 500 metrų važiuoti iš paskos ir fiksuoti greitį, galbūt pažeidėjai tai supranta kaip provokaciją? Manau, kad tokios kalbos – pažeidėjų gynybinė versija.

– Kiek Lietuvoje per metus užfiksuojama pažeidimų nežymėtais policijos automobiliais?

– Vykdant neviešą patruliavimą yra kelis kartus daugiau išaiškinama KET pažeidimų nei vykdant viešą patruliavimą.

Vidutiniškai per metus nežymėtu automobiliu yra nustatoma apie 5–6 tūkst. KET pažeidimų. Esmė ta, kad nežymėtu automobiliu patrulis gali atsirasti tokiuose kelių ruožuose, kur yra nesitikima ir kur viešuoju būdų sustoti ar stovėti būtų tiesiog neįmanoma arba pareigūnas būtų labai pastebimas. Taip pat vykdant neviešą patruliavimą orientuojamasi ne į lengviausiai užfiksuojamus pažeidimus, o kaip tik – į sunkiau išaiškinamus.

– Kokie greičio viršijimai buvo patys didžiausi, kuriuos teko užfiksuoti nežymėtais policijos automobiliais?

– Galime paminėti vieną atvejį, kai kelyje A6, kur leidžiamas maksimalus greitis yra 90 km/val., buvo užfiksuotas automobilis „Porsche Cayenne“, kurio važiavimo greitis buvo 197 km/val.

Tąkart patruliavo mūsų juodoji „Audi A6 quattro“. Pareigūnams teko apsisukti ir vytis pažeidimą padariusį vairuotoją net apie 278 km/val. greičiu, tačiau dėl tuo metu turimos greičio fiksavimo įrangos, kuri maksimaliai galėjo užfiksuoti iki 250 km/val. greitį, nepavyko užfiksuoti jo maksimalaus važiavimo greičio.

Sustabdytas „Porsche“ vairuotojas labai nustebo ir apsidžiaugė, kad užfiksuotas greitis buvo tik 197 km/val., nes jis pats prisipažino, kad vietomis važiavo apie 260 km/val. greičiu. Jam buvo atimta teisė vairuoti ir skirta bauda. Tokie atvejai rodo, kad vieno kito galingo automobilio pareigūnams reikia, ypač magistraliniuose keliuose, greitkeliuose.

Taip pat įdomus įvykis buvo kelyje A1, kai mūsų nežymėtas automobilis užfiksavo automobilį „Corvette“, kurio vidutinis važiavimo greitis buvo apie 190 km/val. Prisivijus greitį viršijusį automobilį ir bandant užfiksuoti pakartotinį matavimą, pareigūnų nuostabai, „Corvette“ automobilis nesumažino greičio, o dar labiau padidino greitį ir pakartotiniu matavimu buvo užfiksuotas 220 km/val. greitis.

Sustabdytas vairuotojas paaiškino, kad jis tikrai nesitikėjo, kad tai gali būti policija, o šiaip kažkas nori su juo palenktyniauti, todėl jis spustelėjo, kad atsiplėštų nuo gale važiuojančio automobilio.