Medikai kviečiami aktyviai pasisakyti, kaip gerinti mikroklimatą darbe

Taip tikimasi išgirsti ne tik medikų  nuomonę apie konkrečias iniciatyvas, kaip būtų galima gerinti mikroklimatą, psichosocialines darbo sąlygas, tarpusavio bendravimo kultūrą ir spręsti kitas problemas gydymo įstaigose. Kartu siekiama paskatinti medikų bendruomenę dar labiau kalbėti, netylėti ir tartis, siekiant rasti geriausius sprendimus.

Pasibaigus šiai viešajai konsultacijai, kuri truks dvi savaites, pagal jos rezultatus bus rengiamos rekomendacijos gydymo įstaigoms ir teisės aktų pakeitimai, jei jie bus reikalingi būtiniems pokyčiams įgyvendinti.

„Visų pirma tikimės sulaukti medikų bendruomenės vertinimų dėl konkrečių pasiūlymų, kaip būtų galima gerinti atmosferą jų darbe, psichosocialines sąlygas gydymo įstaigose. Imsimės visų įmanomų priemonių keisti situaciją“, – sako Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įsitikinęs, kad apie problemas ir sunkumus, kurie kyla medikų darbe, reikia kalbėti garsiai ir nebegalima tylėti.

„Kaip matyti iš liudijimų – tikrų istorijų, daugelis medikų ištisus metus tylėjo dėl darbe ir studijose patiriamo psichologinio smurto, mobingo. To nebeturi būti, reikia sustabdyti šias senas giliai įsišaknijusias tradicijas. Juk pasaulis keičiasi. O tam, kad medikai nebūtų pervargę ir perdegę, svarbu galvoti ne tik apie savižudybių prevenciją, bet ir apie santykį su pacientais, darbo kokybę ir klaidų prevenciją“, – sako ministras A. Veryga.

Būtent todėl, anot jo, su sveikatos įstaigų vadovais, medikų organizacijų ir pacientų atstovais turime ieškoti būdų, kaip užtikrinti geresnes darbo sąlygas visiems įstaigose dirbantiems specialistams.

„Jau esame apgalvoję ir numatę eilę priemonių, kaip būtų galima gerinti mikroklimatą medikų darbe, siekiant išvengti skaudžių atvejų. Suprantame tai, kad geriausius sprendimus padėti išgryninti gali tik pati medikų bendruomenė, tad labai laukiame kiekvieno šios bendruomenės nario nuomonės. Kviečiame būti aktyviais. Žinoma, svarbi ir pacientų nuomonė, nes gydytojo ar slaugytojo darbo specifika neatsiejama nuo santykio su žmonėmis. Juk pacientai irgi turi įtakos ir taip sudėtingame medikų darbe“, – sako ministras A. Veryga.

Tyrimai rodo, kad dažniausia medikų savižudybių priežastis yra depresija, jos simptomai pasireiškia 15–30 proc. medicinos studentų ir rezidentų ir apie penktadaliui dirbančių medikų. Pastebėta, jog prasti santykiai su vyresniais kolegomis ir vadovais bei pacientais, darbe patiriamas psichologinis smurtas ir mobingas yra vieni iš labiausiai depresiją sąlygojančių veiksmų.

Ypač rizikingas  slaugos sektorius, plačiai paplitęs horizontalus – personalo viduje pasireiškiantis psichologinis smurtas. Kiti depresiją sąlygojantys veiksniai – tai didelis darbo krūvis ir tempas, susidūrimas su mirtimi, gydymo klaidos, darbo ir šeimos įsipareigojimų disbalansas.

Higienos instituto atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje beveik 40 proc. ligoninėse dirbančių gydytojų yra žeminami darbe, beveik 16 proc. sulaukia grasinimų.

Viešosios konsultacijos klausimus dėl medikų psichikos sveikatos gerinimo darbo vietoje rasite čia.