Paskaita apie tris Lietuvos istorines asmenybes

Susirinkusius nustebino dr. S. Šedbaro Lietuvos istorijos žinių gausa ir gilumas. Nelaukdamas auditorijos klausimo svečias pats papasakojo, iš kur kilo domėjimasis praeitimi ir jos veikėjais. Pasirodo, čia kalta pasirinkta profesija – teisė. Šioje srityje svarbus faktų, detalių, įvykių analizavimas, svarstymas, tiesos ieškojimas. Palaipsniui Seimo narį, smetoninės kartos tėvų vaiką, tai atvedė prie savarankiškų Lietuvos istorijos studijų.

Kalbėdamas apie J. Basanavičių S. Šedbaras apgailestavo, kad iki šiol neturime išsamios J. Basanavičiaus biografijos. Renginio dalyviams svečias pateikė išsamesnių detalių apie šią iškilią asmenybę. Studijų Maskvoje metu J. Basanavičius užsikrečia lietuvybės idėja, kuriai paskiria visą savo gyvenimą. Dar studentu būdamas parašo lietuvių kalbos elementorių. Deja, jo nebuvo leista spausdinti. Vėliau, gyvendamas Bulgarijoje, Čekijoje, J. Basanavičius uoliai tyrinėja Lietuvos praeitį, jos istoriją, renka tautosaką, čia gimsta ir pirmasis „Aušros“ numeris.

Kodėl J. Basanavičių laikome lietuvių tautos patriarchu? Juk jis dėl savo charakterio buvo idealistas, svajoklis, tačiau lemiamais momentais trūko organizacinių gebėjimų, ryžtingumo – jis nepasiekė ypatingų postų. Anot dr. S. Šedbaro, J. Basanavičius – lietuvybės pradininkas, Didžiojo Vilniaus Seimo simbolis, lietuvių tautos simbolis.

Įdomių pastebėjimų LR Seimo narys pateikė ir apie pirmąjį Lietuvos valstybės Prezidentą A. Smetoną. Ši asmenybė net ir šiomis dienomis nepraranda istorikų bei plačiosios visuomenės susidomėjimo. Tai buvo vienas pirmųjų prezidentų visoje Europoje, nes iki tol valstybių vadovais buvo arba karaliai, arba ministrai pirmininkai. Dr. S. Šedbaras nuodugniai papasakojo apie visuomenėje įvairiai traktuojamą prezidento pasitraukimą 1940 m. į Vakarus. Lektorius šio A. Smetonos poelgio netraktuoja kaip pabėgimo. Jo nuomone, prezidentas yra valstybės galva, egzistuoja tam tikros taisyklės, kaip privalo elgtis valstybės galva iškilus pavojui.

Atsitiktinumų kupina prezidento mirties diena – 1944 m. sausio 9 d. Iki šiol nežinoma dėl ko kilo gaisras šeimos namuose Klivlende, Amerikoje, kodėl nenukentėjo daugiau asmenų, kodėl buvo užšalęs šalia namo esantis vandens telkinys ir juo nebuvo galima pasinaudoti gesinant gaisrą, kodėl prezidentas išeidamas iš namo pasuko ne pro tas duris…

Daug dėmesio lektorius skyrė prezidento žmonai Sofijai, kilusiai iš lietuviais save laikiusių bajorų Chodkauskų giminės. Kartu su vyru ji aktyviai dalyvavo kultūrinėje veikloje. S. Šedbaro nuomone, vargu ar A. Smetona būtų tiek nuveikęs ir pasiekęs politikoje, jeigu ne žmonos palaikymas.

Trečia asmenybė, kurią šilutiškiams pristatė svečiai – J. Pilsudskis. Kontraversiška, įvairiai interpretuojama asmenybė, be kurios, anot lektoriaus, galbūt nebūtų 1920-1940 metų Lietuvos ir Kovo 11-osios Lietuvos. J. Pilsudskis, kilme save laikęs lietuviu, o tautybe lenku, troško atkurti buvusią Lenkijos ir Lietuvos valstybę – Abiejų Tautų respubliką. Tikroji Lenkijos respublika jam buvo Vilnius. Anot dr. S. Šedbaro, J. Pilsudskis, save padalinęs tarp Lenkijos ir Lietuvos, yra ta figūra, kuri šiandien jungia abi tautas.

Seimo narys dr. S. Šedbaras įsitikinęs, jog būtent šios trys šilutiškiams pristatytos asmenybės yra Lietuvos istorijos ikonos, apie kurias sukasi visi kiti veikėjai.

Susirinkusieji atidžiai sekė svečių pasisakymus, juos pergalvodami, įvertindami ir užduodami pranešėjui klausimų ne tik apie istorines asmenybes, bet ir apie Seimo šiokiadienius.