Šilutės ugniagesiai verčiami rizikuoti gyventojų turtu

Problemos persikels į kitus metus

Šiuo metu dėl netinkamo lėšų skyrimo šalies savivaldybių ugniagesiai gruodį gali likti be darbo užmokesčio. Kitų metų finansavimo planai problemų ne tik nespręs, bet padidins.

Savivaldybių priešgaisrinės tarnybos dalyvauja gesinant apie pusę visų šalies gaisrų, t. y. jiems tenka 11 000-13 000 išvykimų per metus. Dažniausiai kaimuose ir atokiose Lietuvos vietovėse savivaldybių priešgaisrinės pajėgos pirmos atvyksta į gaisro ar nelaimės vietą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu reikalaujama, kad kiekvienoje savivaldybės ugniagesių komandoje prie automobilinės cisternos būtų priskirti ne mažiau kaip du ugniagesiai, dirbantys keturiomis pamainomis. Tačiau pagal suteiktą etatų skaičių užprogramuoti viršvalandžiai, kuriems apmokėti lėšų neskiriama.

Pasirašytoje Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje 2020 metais buvo nustatyta 176 eurų bazinė alga. Tai 3 eurais daugiau nei 2019 m. Taip pat Vyriausybė įsipareigojo didinti ugniagesių gelbėtojų pareiginės algos koeficientą. Tai reiškia kur kas didesnes išlaidas nei dabar.

„Ugniagesiams sunku tikėti tokiais pažadais, nes 2019 m. biudžete savivaldybių ugniagesių finansavimo poreikis buvo per 27 milijonus eurų, o skirta tik 24,769 milijono eurų. Dėl susidariusio deficito savivaldybių ugniagesiams nebus išmokėtas darbo užmokestis už 2019 m. gruodį. Minimalus 2020 m. biudžete savivaldybės ugniagesių finansavimo poreikis yra per 32 milijonus eurų, o planuojama skirti tik kiek daugiau nei 27 milijonus eurų. Akivaizdu – šių metų problemos persikels ir į kitus metus, o augančios skolos tik blogins bendrą situaciją“, – teigia Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) pirmininkė Loreta Soščekienė.

Važiuoja po vieną

Šilutės rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Darius Endzelis teigė, kad Šilutės rajone blogiausia padėtis yra su automobiliais, kurie yra 1988-1993 metų gamybos, rusiški ZIL markės.

„Tik vyrų dėka jie dar važiuoja. Detalių kasmet sunkiau gauti, būklė prastėja. Kita bėda – visiškai neturime kvėpavimo organų apsaugos aparatų. Su jais mano vyrai dirbtų saugiau ir laikytumėmės darbo saugos reikalavimų. Jau yra susidėvėję ugniagesių kostiumai. Su jais neužtikrinu savo darbuotojų saugumo“, - kalbėjo viršininkas.

6 metų senumo kostiumai peršlampa ir yra degūs. Vieno kostiumo komplektas kainuoja apie 500-600 Eur.

Anot viršininko, nėra skiriamos lėšos už viršvalandžius. Norint juos kompensuoti, neturint lėšų kompensuojama laisvadieniais. Šiemet rajono ugniagesiai Kalėdoms pinigų turės, mat jos bus išmokėtos kitų metų sąskaiton, t. y. už elektrą, vandenį ir pan. bus atsiskaityta kitąmet.

„Tada komandoje dirba vienas ugniagesys. Kilus gaisrui ar nelaimei jis ir važiuoja vienas. O tai yra nesaugu ir nukenčia pati darbo kokybė“, - tęsė D. Endzelis.

Vadovas šiuo metu ruošia raštą Šilutės rajono savivaldybės administracijai, kad ateinančių metų biudžete būtų numatyta lėšų bent kvėpavimo organų apsaugos priemonėms ir ugniagesių kostiumams įsigyti.

Pernai taip pat kreiptasi į Savivaldybę, tačiau į prašymus nebuvo atsižvelgta.

Pristatytos problemos Tarybos komitete

Lapkričio 20 dieną D. Endzelis dalyvavo Savivaldybės tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto posėdyje. Jis pristatė minėtas problemas susirinkusiems Tarybos nariams ir administracijai.

Administracijos direktorius Virgilijus Pozingis priminė, kad transporto priemonių būklė priklauso ne nuo jų amžiaus, o nuo jas vairuojančiųjų. Anot, jo išties automobiliai nėra tokie prasti.

Tarybos nariai Lijana Jagintavičienė ir Tomas Budrikis buvo įsitikinę, kad būtina rasti būdų, kaip padėti ugniagesiams, mat turi būti pasirūpinta jų saugumu. Jiems pritarė ir kolegos.

Visiems aišku - Šilutės ugniagesiai verčiami rizikuoti gyventojų turtu, mat vykstant po vieną jų atliekamas darbas nėra geros kokybės, o taip pat rizikuojama darbuotojų sveikata ar net gyvybe.