Vyriausybės rekomendacija savivaldybėms: padidėjus pajamoms, mokestis už socialines paslaugas neturi šokti keleriopai

Remiantis šiomis rekomendacijomis, savivaldybėms siūloma mažinti mokėjimo dydį už laikino atokvėpio paslaugas šeimoms, prižiūrinčioms ir slaugančioms neįgalius ar senyvo amžiaus žmones.

Ministrų kabinetas taip pat rekomenduoja savivaldybėms labiau atsižvelgti į gyventojų poreikius ir atsisakyti neproporcingo mokesčio už socialines paslaugas padidėjimo, jeigu asmens ar šeimos pajamos šiek tiek viršijo nustatytas ribas. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai padidėjus asmens senatvės, netekto darbingumo pensijai ar kitai išmokai mokestis už socialinę priežiūrą išauga nuo 5 proc. iki 20 proc. asmens pajamų, nors paslaugos turinys ir kokybė nesikeičia.

Kaip žinoma, už socialinių paslaugų teikimo užtikrinimą savo teritorijos gyventojams atsakingos miestų ir rajonų savivaldybės. Tai yra savarankiška funkcija, iš dalies finansuojama iš savivaldybių biudžetų, tačiau dalį išlaidų apmoka paslaugą gaunantys gyventojai.

Vyriausybės nustatytos mokėjimo ribos

Už socialinę priežiūrą. Socialinės priežiūros paslaugos gali būti teikiamos tiek individualiems žmonėms, tiek šeimoms. Dažniausia socialinės priežiūros paslauga – pagalba į namus iki 10 val. per savaitę, ji aktualiausia senyvo amžiaus, neįgaliems žmonėms ir jų šeimoms. Lankomosios priežiūros darbuotojas gali nupirkti senjorui ar neįgaliajam maisto, padėti susitvarkyti buityje, užregistruoti pas gydytoją ir panašiai.

• Nemokamai, kai asmens/šeimos pajamos vienam šeimos nariui mažesnės nei 244 Eur (kitąmet 250 Eur).
• Iki 5 proc. asmens/šeimos pajamų, kai pajamos vienam šeimos nariui 244-366 Eur (kitąmet 250-375 Eur).
• Iki 10 proc. asmens/šeimos pajamų, kai pajamos vienam šeimos nariui 366-488 Eur (kitąmet 375-500 Eur).
• Iki 15 proc. asmens/šeimos pajamų, kai pajamos vienam šeimos nariui 488-610 Eur (kitąmet 500-625 Eur).
• Iki 20 proc. asmens/šeimos pajamų kitais atvejais.

Šiuo metu mokėjimas neturi viršyti 20 proc. pajamų, išskyrus išimtis, kai paslaugos teikiamos nemokamai arba nustatytas mokėjimo dydis siekia iki 5 proc. pajamų.

Už dienos socialinę globą. Dienos socialinė globa teikiama neįgaliesiems ar senyvo amžiaus asmenims dienos centruose ar asmens namuose. Tai sudaro sąlygas artimiesiems dirbti.

Vienam gyvenančiam asmeniui:

• Iki 10 proc. asmens pajamų, kai pajamos mažesnės nei 244 eurai (kitąmet 250 eurų).
• Iki 15 proc. asmens pajamų, kai pajamos 244-366 eurų (kitąmet 250-375 eurus).
• Iki 20 proc. pajamų kitais atvejais.

Šiuo metu mokėjimas neturi viršyti 20 proc. pajamų visais atvejais.

Šeimoje gyvenančiam asmeniui:

• Iki 30 proc. asmens pajamų, kai pajamos vienam šeimos nariui 366-488 Eur (kitąmet 375-500 Eur).
• Iki 40 proc. asmens pajamų, kai pajamos vienam šeimos nariui 488-610 Eur (kitąmet 500-625 Eur).
• Iki 50 proc. asmens pajamų kitais atvejais.

Šiuo metu mokėjimas neturi viršyti 50 proc. pajamų visais atvejais.

Už ilgalaikę socialinę globą – iki 80 proc. asmens pajamų ir atsižvelgiama į asmens turtą. Ilgalaikė socialinė globa teikiama neįgaliesiems ar senyvo amžiaus žmonėms globos įstaigose.

Šiuo metu mokėjimo riba yra tokia pat.

Už trumpalaikę socialinę globą (laikinas atokvėpis) – iki 50 proc. asmens pajamų. Ši paslauga aktuali šeimoms, prižiūrinčioms ar slaugančioms neįgalius asmenis. Laikinas atokvėpis gali būti suteikiamas iki 14 kalendorinių dienų per metus ir daugiau, jeigu atokvėpiui nesinaudojama kitomis paslaugomis, pavyzdžiui, pagalba į namus ar dienos socialine globa. Ši paslauga gali būti teikiama tiek asmens namuose, tiek globos įstaigoje.

Šiuo metu mokėjimas neturi viršyti 80 proc. asmens pajamų.

Vyriausybės nutarimas savivaldybėms yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau į aprašą savivaldybės turėtų atsižvelgti tvirtindamos mokėjimo už socialines paslaugas tvarkas.

Lietuvoje iš viso yra  17,8 tūkst. senyvo amžiaus ir neįgalių  asmenų, gaunančių paslaugas į namus,  28,6 tūkst. – lankančių dienos centrus,  12,4 tūkst.  – gaunančių ilgalaikę  socialinę globą  globos įstaigose.