Vieno smūgio kaina - laisvės apribojimas ir neturtinės žalos atlyginimas

V. A. dirba privačioje bendrovėje, charakterizuojamas teigiamai, išlaiko šeimą, praeityje neteistas, nors administracinėmis nuobaudomis baustas. Pernai, kovo 10-osios vakarą, jis kartu su draugu nuėjo į būsimo nukentėjusiojo namus, nes vylėsi pratęsti išgertuves. Kadangi pastarasis norėjo neprašytus svetelius išgrūsti lauk, kilo konfliktas. Vyrai susistumdė.

Supykęs V.A. prie namo laukųjų durų vožė kumščiu nukentėjusiajam į veidą. Šis pargriuvo ant betoninės dangos ir pradėjo šaukti, kad skauda koją. Tokius parodymus vėliau davė mušeika, apgailestavęs dėl savo poelgio ir prisipažinęs kaltu.

Nukentėjusiajam vieno poveikio netiesioginės traumos metu, nikstelėjus netaisyklingai pastatytą koją, buvo padarytas dešiniojo šeivikaulio tolimojo galo lūžimas su dislokacija. Sužalojimas vertintinas kaip atitinkantis nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nusikaltimo laikas - apie 20.30 val.

Tėvas ir sūnus išstūmė „svečius“ lauk

Tą vakarą nukentėjusiojo namuose buvo švenčiamas jo sugyventinės gimtadienis. Pobūvis jau buvo pasibaigęs, nukentėjusiojo tėvas buvo ką tik parėjęs iš tvarto kai kažkas pasibeldė į virtuvės duris. Įėjo neblaivūs V. A. ir jo draugas. Jie pradėjo prašyti alkoholio. Šeimininkas atsakė neturįs, bet neprašytieji neketino išeiti, vis kaulijo išgerti.

Į virtuvę atėjus sūnui situacija į gerąją pusę nepakito, „svečiai“, prašomi uždaryti duris iš kitos pusės, nepakluso. Tuomet tėvas ir sūnus ėmė stumti juos išėjimo link. V. A. su draugu stengėsi laikytis, kibosi į dujinę, durų staktą. Vis dėlto šeimininkai šiaip ne taip atkaklius atsibastėlius išstūmė. Atrodė, galima lengviau atsipūsti. Nukentėjusiojo tėvas, kadangi buvo basas, sugrįžo apsiauti batų. Koridoriuje besiaudamas batus išgirdo kažkokį duslų garsą.

Išėjęs į lauką pamatė ant betono gulintį sūnų. Šalia stovėjo abu „sveteliai“. Tėvas paklausė sūnaus, kodėl nesikelia. Pastarasis atsakė nebegalintis atsikelti, skauda koją.

Taip apie įvykį bylojo nukentėjusiojo tėvas. Policiją ir greitąją medicinos pagalbą iškvietė nukentėjusiojo draugė. Ji V. A. ir jo draugą pamatė virtuvėje. Jų nepažinojo. Abu buvo girti, nuo jų sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, reikalavo maisto, degtinės. Anot nukentėjusiojo, kartu su tėvu stengėsi jėga išstumti neprašytus svečius iš virtuvės. Išstūmus laukan, prie pat durų V. A. smogė vieną kartą kumščiu į veidą. Pataikė į kairę akį. Nuo smūgio griuvo ant pilvo. Pargriuvęs pajuto didelį skausmą dešinėje kojoje, atsikelti nebeįstengė.

Mušeikos draugo liudijimas

Pernai, kovo 10 dieną, V. A. ir jo draugas vyko žvejoti. Apie 19 valandą važiavo namo. Pakeliui užsuko pas V. A. tetą. Atvažiavo neblaivūs, nes žvejodami vartojo alkoholį. Pas tetą neužsibuvo, V. A. pasiūlė užeiti pas šalimais gyvenančią šeimą ir paprašyti, kad juos parvežtų namo, o gal ir degtinėlės turės. Taip ir padarė. Kaip liudijo būsimojo kaltinamojo V. A. draugas, virtuvėje su šeimininku vaišinosi pastarojo atsinešta degtine. Išgėrus apie pusę butelio, prie jų prisijungė būsimasis nukentėjusysis. Kai butelį pribaigė, svečiai pakilę eiti. Pirmas išdrožęs lauk už tvoros atlikti gamtinių reikalų V. A. draugas. Anas sugrįžęs pamatė lauke netoli durų ant betono gulintį nukentėjusįjį. Taip aptakiai liudijo V. A. draugužis, nenorėjęs pakenkti mušeikai.

Sužalotojo teisė į neturtinės žalos atlyginimą

V. A. į kaltinamųjų suolą sėdo šiemet, lapkričio 14 dieną. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Virgina Pankauskienė pripažino teisiamąjį kaltu pagal BK 138 str. 1 d. (nesunkus sveikatos sutrikdymas). Už tai gresia laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Nusikaltimas nesunkus, kaltinamasis prisipažino kaltu, nuoširdžiai dėl to gailėjosi.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Nukentėjusysis dėl sužalojimo išgyveno dvasinį sukrėtimą, patyrė skausmą, nepatogumų, buvo nedarbingas. Ikiteisminio tyrimo metu jis pareiškė 3 000 eurų dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis ieškinį pripažino iš dalies, nurodė 200 eurų jau sumokėjęs, prašė civilinį ieškinį mažinti.

Neturtine žala įvertinama ir atlyginama pinigais, kai padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar gyvybei bei kitais įstatymu numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai netaikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai nustatyti pinigais neįmanoma. Numatyta pinigine satisfakcija siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą bei kitką. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato.

Neturtinės žalos dydį įvertina teismas, nes tai yra fakto klausimas. Nustatant neturtinę žalą atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį bei kitas bylos aplinkybėms turinčias reikšmes. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 dalyje, priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 145 iki 3 475 eurų. Iš V. A. priteista nukentėjusiojo naudai 1 500 eurų neturtinės žalos atlyginimui bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Taip pat V. A. skirtas laisvės apribojimas pusmečiui, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Šis nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.