Rajono ūkininkai: ar mes turime šitaip Lietuvoje gyventi?

Stebima ūkių stambėjimo tendencija

Šiandien žemės ūkyje pastebimos ūkių stambėjimo tendencijos. Todėl ūkininkų skaičius mažėja. „Šiandien rajone yra įregistruoti 3 625 ūkiai, o buvo daugiau nei keturi tūkstančiai“, -  sakė susitikime dalyvavęs Savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis.

Nors šalį valdo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos sudaryta daugumos koalicija, tačiau nuostabą komiteto nariams kelia prasidėjusios ūkininkų protesto akcijos – išvažiavimas į gatves su technika, dygstanys laukuose kryžiai. Turbūt ir ne vienam rajono gyventojui toks reiškinys kelia nuostabą. Teko girdėti nuomonių,  kad ūkininkai turi gerą techniką, kainuojančią šimtus tūkstančių, tai reiškia, kad jie gerai gyvena.

Tačiau susitikime teko išgirsti, kad ta graži ir brangi technika supirkta skolon. O tai reikia suprasti, kad savo prakaitu žemdirbiai ir gyvulių augintojai išlaiko ne tik žemės ūkio produkcijos perdirbėjus, ne tik prekeivius technika, bet ir finansines struktūras.

Priekaištai dėl mokesčių

Susirinkę žemdirbiai išsakė priekaištus Tarybos nariams dėl padidinto žemės mokesčio. Jų nuomone, toks mokesčio tarifo kėlimas neturi jokio pagrindo ir žlugdo žemės ūkį. Ir pirmiausia prie to prisideda vietinė valdžia, kuri neanalizuoja mokesčių poveikio jo mokėtojui.

Žemės mokestis pamažu tampa nepakeliama našta tiems, kurie ją dirba. Jau kitais metais registrų centrai pasiruošę peržiūrėti žemės vertės tarifus, kuri gali kilti iki 30 procentų. „Nėra nė vienos žemės ūkio šakos, kur už produkciją kiltų kainos, tik jų mažėjimas, - kalbėjo asociacijos „Šilutės krašto ūkininkų sąjunga“ pirmininkas Kęstutis Andrijauskas. - Tai kaip gali didėti mokesčiai?“

Kainų metodikos vingrybės

Šilutės rajono pieno gamintojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Buivydas stebėjosi pieno perdirbėjų savivale ir nesuprantama kainų nustatymo metodika, išdalinta į pieno kainą ir priedus. O Juzefa Tamavičienė, tos pačios asociacijos pirmininkė, konkrečiais pavyzdžiais parodė pieno kainos sudedamąsias dalis.

„Nuo 2015 metų pieno kaina yra suskaldyta į dvi grupes. Tai padaryta ministrų, perdirbėjų dėka. Kas yra tie priedai? Mes nieko nededame į pieną. Nei pipirų, nei razinų. Pagrindinis pieno rodiklis yra riebalai. Pagrindinė pieno kaina yra 15 centų. O priedas yra 95 centai. Iš geometrinio vidurkio išvedami rodikliai: ir riebumas, ir baltymai. Taip nustatoma pieno kaina. Tačiau sąskaitoje perdirbėjas parašo savaip, išdalindamas teisingą kainą į priedus: pristatyta suma be priedų, papildomas priedas už žalią pieną, papildomas priedas už Džiugo priedą, priedas už lojalumą žaliam pienui, priedas prie bazinės kainos už Džiugo priedą. Europos Sąjungos šalyse tokių žaidimų nėra“, - sakė Tarybos nariams J. Tamavičienė.

O Vokietijoje pieno kaina skiriasi tik tarp didžiųjų ir mažesnių ūkių vieno cento skirtumu. Tačiau mūsų šalies perdirbėjai bet kurią dieną gali priedą panaikinti. Ar tai normalu, klausė gyvulininkystės ūkių atstovai. Pasak jų, Europos Sąjungos šalyse pieno supirkimo kaina yra viena, nedaloma.

Mokesčiai ir išmokos

Be to, pieno gamintojas dar papildomai metų gale sumoka mokestį už pagamintą pieną. Kitais metais planuojama padidinti šio mokesčio minimalias ribas. Tačiau nekylant pieno kainoms tai yra papildoma našta ūkininkui. Ypač aktualu peržiūrėti išmokų žemės ūkio srityje tendencijas. Šilutės krašto ūkininkų vieninga nuomonė, kad išmokos būtų susietos su pagaminta ir parduota produkcija, o ne su turimos žemės kiekiu. Nes dabartinė situacija yra tokia, kad didžiausias išmokas gauna tie, kurie nedirba žemės o ją nuomoja. Taip vadinami sofos ūkininkai. Jie patys žemės ūkio produkcijos negamina. Tačiau išmokas, priklausančias žemės ūkio darbuotojui, gauna. Tai nėra teisinga tendencija.

Projektai, naikinantys gyvulininkystę

Kita problema yra ta, kad pastaruoju metu rajone sparčiai nyksta gyvuliai. Į Lenkiją kas mėnesį išvežama vos ne po bandą galvijų. Prie šito nykimo prisideda ir Aplinkos ministerija. Kaip pavyzdį rajono ūkininkai pateikė projektą „Meldinių nendrinukių buveinių išsaugojimas“.  Prieš ketverius metus šiam paukšteliui buvo skirta 640 ha rajono krašto žemių, o pastaruoju metu jis padidėjęs iki 1 886 ha. Pagrindinės šio paukštelio buveinės yra Nemuno deltoje ir pajūryje. Nors ūkininkui, kurio žemėje vykdomas projektas, yra mokami  291 eurai už hektarą, tačiau kas yra svarbiau - ar išsaugoti paukštelį, ar gyvulininkystę, kuri gali išmaitinti didžiąją dalį Lietuvos?

Todėl kad ūkininkų veikla yra stipriai apribota ir gyvulių auginimas nebeįmanomas. Tačiau krašto ūkininkai tame projekte įžvelgia ir kitas grėsmes Lietuvos ūkiui, tokias kaip rinkos dalyvių sunaikinimas. „Mums dabar moka išmokas, kad nebeaugintume gyvulių, vėliau mes mokėsime tūkstančius už įvežamą produkciją“, - teigė ūkininkai.

Bauginančios perspektyvos

Taip pat artimiausiu laiku ūkininkai turės mokėti mokestį už dauginamąją medžiagą, tai yra už įsigytas sėklas. Mokestis bus skaičiuojamas pagal deklaruotą pasėlių plotą. Jis nebus skirstomas pagal grūdinių kultūrų rūšį - į maistinius ir pašarinius. Tai yra savotiška dotacija sėklų gamintojams, kuria palengvinama ši verslo šaka ūkininkų sąskaita.

J. Tamavičienė papasakojo Tarybos nariams, kad Lietuvoje labai didelė teritorija turės būti apsodinta miškais. Ji nuogąstavo, kad ypač tai palies Šilutės rajono teritoriją. Jos žiniomis, jau yra jau priimti sprendimai ir pasirašyti dokumentai. Toks žingsnis naikins augalininkystės plotus rajone.

Žemės ūkio darbuotojams taip pat rūpi ir Melioracijos įstatymo pataisos. Pasak susitikimo dalyvių, melioracijos rūpestis bus perkeltas ant žemės savininkų pečių. P. Būdvytis informavo, kad šis įstatymas turėtų būti priimtas iki kitų metų liepos  mėnesio.

Tikisi valdžios pagalbos

Pagrindinės susitikime išsakytos problemos yra valstybės valdžios lygmenyje. Tačiau renginyje dalyvavę ūkininkai išrinktuose rajono valdžios atstovuose mato pagalbininką, sprendžiant gilias žemės ūkio šakos problemas aukščiausiuose šalies valdžios sluoksniuose. Savivaldybės tarybos narys Audrius Endzinas pasiūlė vienytis ir  teikti peticijas dėl įstatymų pakeitimo. Tai galėtų būti neblogas įrankis sprendžiant kai kurias problemas priimant įstatymus.