Įvyko pirmasis teismo posėdis – ūkininkai sukilo prieš UAB „Agropara“

Taip buvo apgauta ir daugiau žmonių. O tie, kurie pradėjo pjauti, iškart pajuto, kad jos yra blogos kokybės. Nesulaukę valdiškų institucijų pagalbos ūkininkai kreipėsi į teismą.

Pasak S. Toleikio, jis ne kartą skambino UAB „Agropara” vadybininkui Donatui, prašė pakeisti šienapjovę į tokią, kokią jis užsisakė, bet pastarasis nesutiko tai padaryti. Šienapjovės kaina yra 12 100 litų.

Panašu į grasinimą žiniasklaidai

Pirmajame straipsnyje rašėme, kaip „Šilokarčemos“ korespondentas, paskambinęs žemės ūkio technika prekiaujančios bendrovės „Agropara“ direktoriui Nerijui Košinskiui, išgirdo tokius jo žodžius (įrašas iš diktofono, kalba netaisyta, - aut. pastaba): „Mūsų konkurentai vadybininkai irgi važinėja pas ūkininkus, ir įvažiavę į kiemą pamato mūsų parduotą techniką. Klausia, kiek tu mokėjai – dešimt tūkstančių be PVM. O, durniau, aš tau būčiau už keturis tokį pat atvežęs. Na, ir prasideda žmogaus gudravimai. Čia yra durni, vaikiški žaidimai. <...> Jūs geriau gal į tas visas situacijas gal nelabai velkitės, nes mes, žinokit, jau tam pačiam, vadinkim, ūkininkui rašysime ieškinį dėl šmeižto. Tikrai nerekomenduočiau rašyti, kad nereikėtų, kaip sakant, mums tą ieškinį apjungti kartu. Jeigu pradėsime, liaudiškai tariant, girtų žmonių blevyzgas rašinėti, negražu bus. Jis yra penkiolika kilometrų nuo mūsų, esame mes turėję su juo ir anksčiau problemų, ir visi pardavėjai su juo yra turėję problemų. Aš jums draugiškai patariu – nesivelkime į tokius bereikalingus klientų ir pirkėjų santykius. Nes mes, jeigu jis nenurims ir pradės toliau, liaudiškai tariant, durnių klijuoti, jam rašysime ieškinį dėl šmeižto. Ką jis turi sutartyje, perdavimo akte pasirašęs, viskas atitinka šimtą procentų. Tai mes pilnai turime teisę ir galimybę skelbti ieškinį dėl antireklamos, dėl, vadinkime, šmeižto. Surasime žmonių, kurie paliudys, kad radę neigiamus atsiliepimus ir iš mūsų nepirko dėl to, tai bus pilna galimybė ieškoti materialiai“.

Buvo ir daugiau nukentėjusių ūkininkų

Į redakciją kreipėsi ir daugiau ūkininkų, kurie, pasak jų, taip pat buvo pirkę iš UAB „Agropara“ šienapjovę, kurios darbinis plotis neatitinka sutartyje nurodyto pločio ir greitai genda.

Ūkininkas S. Toleikis sakė, kad  pernykštį pavasarį tokias pat šienapjoves pirko ūkininkai: Monika Žąsytienė (Vilkų Kampo k.), Rimas Jokšas (Švėkšnos mstl.), Rimas Žukas (Inkaklių k.), Jonas Bendžius (Šylių k.), Nijolė Kazlauskienė (Bumbuliškių k.) ir kt. „Ir visi jie nepatenkinti tų šienapjovių darbu - jos genda, kaista, bėga tepalai. Pvz., J. Bendžius tik vieną hektarą tenupjovė ir šienapjovė sugedo“, - sakė Stasys.

„Šilokarčema“ taip pat sužinojo, kad raštą N. Košinskiui yra parašiusi ir ūkininkė M. Žąsytienė. Ji reiškė pretenzijas dėl trijų dalykų. Prekės specifikacijoje nurodyta, kad šienapjovės „Praha GX 265“ pjovimo plotis yra 2,5 m, o atvežtos šienapjovės – 2,3 m. Antra, paprašius tos šienapjovės sertifikato, M. Žąsytienei buvo atsiųsta tik atitikties deklaracija, kurioje nėra nurodyti gamintojo duomenys bei rekvizitai, ir neaišku, kas šią prekę gamino. Ir trečia pretenzija – išbandymo metu, dalyvaujant „Agroparos“ atstovui, pajungus šienapjovę prie traktoriaus ir paleidus ją tuščia eiga per 20 minučių ji užkaito tiek, kad prilietus ranka buvo galima nudegti, kai kuriose vietose pradėjo taškytis tepalai.

M. Žąsytienė taip pat teigė, kad prikabinant šienapjovę prie traktoriaus ir reguliuojant šienės pakėlimo aukštį, įtempimo varžtas išsimovė iš spyruoklės. Gerokai plonesni yra ir šienapjovės prikabinimo prie traktoriaus „šlaunų“ kaiščiai, o tai sudaro pavojų įvykti nelaimingiems atsitikimams.

„Tarp ūkininkų vyrauja nuomonės, jog geriausią žemės ūkio techniką gamina vokiečiai, suomiai, švedai, prancūzai, - sakė ūkininkė M. Žąsytienė, - tačiau šie gamintojai yra pakankamai brangūs. Prie pigesnių, tačiau kokybiškų gamintojų, yra priskiriami ir čekai“. Pasak M. Žąsytienės, todėl jau žiemą „Agroparos“ atstovai, pradėję važinėti pas Šilutės rajono ūkininkus su dalomąja medžiaga ir pasiūlymais, šienapjovę „Praha GX 265“ įvardijo kaip čekų gamybos.

Kaip rašoma lrt.lt tinklapyje, ūkininkui R. Jokšui taip pat buvo teigiama, jog šienapjovė gaminama Čekijoje, žinomo „Zetor“ gamintojo. Kai kilo įtarimų, ūkininkas nusprendė patikrinti „Agroparos“ atstovų skleidžiamą informaciją. Buvo kreiptasi į „Zetor“ atstovus Lietuvoje ir išsiaiškinta, kad jie negamina šienapjovių tokiu pavadinimu.

„Tokios šienapjovės nenaudojau ir tikrai nenaudosiu“, – teigė R. Jokšas.

Tad kur gaminama šienapjovė „Praha GX 265“? Pasidomėję UAB „Agropara“ tinklalapyje atsakymo neradome. Bet radome čekišką puslapį čekų kalba http://www.prahaagro.cz/. Informacijos apie pagaminimo vietą ar bent jau gamintoją nerandame ir šiame puslapyje, tačiau išsiaiškiname įdomų dalyką: šios svetainės serveris yra Lietuvoje, administruojamas šis puslapis iš Lietuvos. Pasak svetaine.lt atstovo, šį puslapį sukūrė jų klientas, pasinaudodamas svetaine.lt (svetainių kūrimo) įrankiu. Domenas oficialiai registruotas UAB „Agropara“ Nerijaus Košinskio vardu.

O kai „Šilokarčema“ pasidomėjo, kas gi yra šienapjovės „Praha GX 265“ gamintojas, iš „Agroparos“ vadovo išgirdo tokį atsakymą: „Mes gaminame“.

Civilinė byla jau nagrinėjama teisme

Sausio 27-ąją Šilalės rajono apylinkės teisme pradėta nagrinėti civilinė byla, kurioje ieškovais yra aštuoni ūkininkai (iš Šilutės, Tauragės, Jurbarko ir Kupiškio rajonų), o atsakovu – UAB „Agropara“. Bylos esmė – ieškinys dėl pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimo, nuostolių atlyginimo bei vekselių pripažinimo negaliojančiais, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismo posėdžio pradžioje teisėjas Edmundas Žukauskas, beje, anksčiau dirbęs Šilutės teisme, supažindino su byloje esančia medžiaga. Štai yra raštas, kad Valstybinė mašinų bandymų stotis prie Žemės ūkio ministerijos turi sertifikatą, jog ji gali vykdyti tokią veiklą. Ūkininkai ten buvo nuvežę įsigytąsias šienapjoves, ekspertai nustatė, kad jos yra blogos kokybės. Šienapjovę į Domeikavoje esančią mašinų bandymų stotį pristatė ir „Agropara“, bet nesulaukusi teigiamų tyrimo rezultatų, po kiek laiko ją parsivežė atgal.

Šių metų pradžioje Valstybinė ne maisto produktų inspekcija uždraudė „Agroparai“ šias šienapjoves tiekti į rinką kaip nesaugias. Kadangi tokio draudimo dabar niekas nebepanaikins, kalbama, kad N. Košinskis savo įmonę ruošiasi registruoti Lenkijoje ir iš ten toliau vykdyti veiklą.

Beje, pačią paskutinę galimą apskundimo dieną Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos uždraudimą „Agroparai“ šias šienapjoves tiekti į rinką kaip nesaugias N. Košinskis apskundė Klaipėdos apygardos teismui, motyvuodamas tuo, kad jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti ekspertizėje. Ūkininkų atstovas advokatas Mindaugas Martinaitis teigė, kad toks skundas šiai bylai jokios reikšmės neturi.

Ūkininkai paprašė prie bylos pridėti dvi iš interneto „ištrauktas“ nuotraukas, kuriose aiškiai matosi, kad lygiai tokios pat šienapjovės parduodamos Kinijos internetinėje parduotuvėje „Alibaba“. Vienos žoliapjovės kaina – tik nuo 1 350 JAV dolerių. „Agroparos“ „meistrams“ belieka nulupti tikrojo šienapjovių gamintojo etiketę ir priklijuoti: „Praha GX 265“. Atsakovo atstovas advokatas Gintaras Aleknavičius bandė teismui įrodyti, kad tos nuotraukos jokios teisminės reikšmės neturi.

Ūkininkų atstovas M. Martinaitis paprašė teisėjo, kad į kitą posėdį būtų pakviestas ir pats „Agroparos“ direktorius N. Košinskis. Mat, žemdirbių teigimu, šienapjoves jis atveždavo arba anksti ryte, arba vėlai vakare, kai praktiškai jų nebuvo galima išbandyti pievoje. Teisėjas E. Žukauskas priėmė sprendimą pakviesti N. Košinskį kaip liudytoją. Į kitą teismo posėdį bus pakviesti ir  Valstybinės mašinų bandymų stoties du ekspertai, kad šie žodžiu paaiškintų, jog įrenginys neatitinka reikalavimų pagal ISO standartus.

„Ūkininkai, pirkdami tas šienapjoves, norėjo, kad jos patenkintų jų lūkesčius, bet gavo blogos kokybės produktus“, - pasakė teisėjas E. Žukauskas.

„Agroparos“ atstovas G. Aleknavičius supykęs ištarė: „Ši byla yra išlaužta iš piršto“.

Kitas teismo posėdis įvyks kovo 18 dieną.