Tėčiai irgi moka sekti pasakas

Lenkti vaikus prie pasakų per prievartą neverta, tačiau bandyti sudominti – niekada nėra per vėlu. Jeigu vaikai nuo ankstyvos vaikystės kiekvieną vakarą neužmiega be mamos ar tėčio pasakos, tai dažniausiai jų versti skaityti nereikia ir vyresniame amžiuje.

Šiuolaikiniam vaikui pasakos yra svarbios, įdomios ir reikalingos. Mūsų vaikai išvis labai mažai bendrauja su knyga, per mažai skaito. Jiems įdomesnė yra televizija, internetas. Vien tik vaikų kaltinti neturėtume. Sąžiningai prisipažinkime, kiek tėvų vaikams skaito ar seka pasakas? Manome, tikrai per mažai.

Paprastai pasakas seka mamos, močiutės, o tėčiai… Todėl ir į pasakoms skirtą vakarą nusprendėme pasikviesti tėčius. Tai tik pirmas toks tėčių ir vaikų vakaras, todėl, kad būtų drąsiau, į pagalbą atėjo Usėnų etnografinio teatro „Negelys“ aktoriai – tėčiai ir seneliai. Jie skaitė vaikams pasakas. Teatro režisierė Jūratė Daugalienė papasakojo, kodėl pasakos būna baisios, netgi žiaurios, kodėl pasakose visada laimi kvailelis trečias brolis. Iš kiekvienos pasakos galima ko nors pasimokyti: gerumo, dosnumo, išmintingumo, draugiškumo. Kiekviena perskaityta pasaka buvo aptariama, primenama, ko iš jos galima pasimokyti.

Džiaugiamės, kad sulaukėme ir „tikrų“ tėčių su savo sūnumis ir dukromis. Du iš jų išdrįso paskaityti pasakas visiems susirinkusiems. Tikimės, kad kitais metais į pasakų vakarą susirinks daugiau tėčių. Dėkojame etnografinio teatro „Negelys“ režisierei J. Daugalienei, aktoriams Antanui, Sauliui, Vytui, tėčiams Kazimierui Glebui, Romualdui Valinčiui, Donatui Šturmai.