Vienišiems seneliams kepė po pyragą

Akcijos skatina atkreipti dėmesį

Šiais metais daugiabučių administravimo įmonė „Mano BŪSTAS“ didžiųjų metų švenčių laukimą paminėjo atkreipdama dėmesį į vienišus, jų administruojamuose daugiabučiuose gyvenančius, senelius. Bendradarbiaujant su „Maltos ordinu“ aplankyti ar dar bus aplankyti beveik 200 senjorų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šilutėje, Alytuje ir Radviliškyje, kuriems padovanota po specialios kepimo sesijos metu paruoštą pyragą.

„Šiemet pasirinkome garsiai ištarti, jog visų mūsų, kaip bendruomenės narių, pareiga yra matyti esančius aplink. Visiems seneliams didžiausia dovana tapo kito žmogaus dėmesys, išklausymas ir bendravimas. Tikiuosi, jog šiais metais pradėta bičiulystė su aplankytais seneliais taps gražia ir tvirta tradicija, tęsiama ne tik prieš šventes“, – teigia „Mano BŪSTAS“ direktorius Mindaugas Genys.

Šios įmonės atstovas pasakoja, jog senyvo amžiaus žmonės sudaro didelę dalį jų prižiūrimų daugiabučių gyventojų. „Mūsų vadybininkai, atsakingi už konkrečius namus, gerai pažįsta ne vieną senjorą, kuris jau kelerius metus dėl sveikatos problemų ir baimės nebuvo peržengęs savo buto slenksčio. Tokiems žmonėms ypatingai reikia visos bendruomenės, kurios dalimi siekiame tapti ir mes, palaikymo“.

Vienišumas sukelia ligas

Pasak psichologės Lauros Zabilienės, vieniši seneliai yra viena labiausiai pažeidžiamų visuomenės narių grupių. Jie kenčia ir nuo fizinių ligų, ir psichologinių. Vienišumas senyvo amžiaus žmonėms nulemia apatiją į aplinką, žmones ir, svarbiausia, į save. Tokie žmonės dažnai praranda norą gyventi, o remiantis statistika, Lietuvoje nutraukti savo gyvenimą patys pasirenka daugiausia vyresni asmenys.

L. Zabilienė teigia, jog senolių jaučiamas vienišumas sukelia labai daug pavojų. „Gyvenantys vieni ir vienišumą jaučiantys žmonės linkę priartėti prie depresijos ar net ja susirgti. Vienodai pavojinga žmogui tapti vienišam netikėtai ir su vienišumu grumtis didelę dalį gyvenimo. Kartais gali atrodyti, jog ši būsena asmeniui nedaro didelės įtakos, tačiau viduje jis gali išgyventi tai visai kitaip“, – pastebi psichologė.

Būtent todėl rūpestis seneliais neturėtų būti vienadienis. Jei artėjant didžiosioms metų šventėms ir užmezgame kontaktą su vienišu seneliu, jo negalima užmiršti, šis rūpesti turėtų tapti tradicija.