Vaikų ramybė pasiklydo valdžios vingrybių labirintuose

Šalis, kurioje verta gyventi ir dirbti

Lietuva siekia susitelkti, kad iki 2030 m. taptų sumania šalimi, kurioje gera ir verta gyventi bei dirbti, teigiama Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“. Tūkstančiai idėjų virto šalies raidos dvidešimtmetį apimančiu dokumentu, kurį 2012 m. gegužės 15 d. patvirtino Seimas.

Visuomenės santalka neįmanoma be pačių pažeidžiamiausių visuomenės narių socialinės integracijos, padedančios išvengti jų atskirties ir skurdo. Siekdama socialiai pažeidžiamų asmenų įtraukties į visuomenę Lietuva vykdo socialinės integracijos politiką, kurios svarbiausi instrumentai yra finansuojami Europos Sąjungos (toliau - ES) struktūrinių fondų lėšomis.

Įgyvendinant užsibrėžtus tikslus ir atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją bei jos Fakultatyvų protokolą, ratifikuotą Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo ratifikavimo“, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, ratifikuotą Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ratifikavimo“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė 2014-2020 metų veiksmų planą „Dėl perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams“.

Vaikų globos namų pertvarkos penkmetis

Šio plano įgyvendinimo dalimi tapo ES vykdomas projektas „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sukūrimo“ (projekto Nr. 08.4.1-ESFA-V-405 01 0001).

„Institucinės globos pertvarkos tikslas – siekti, kad būtų užtikrinta darni aplinka ir sąlygos kiekvienam vaikui (ir vaikui, turinčiam proto ir (ar) psichikos negalią) augti biologinėje šeimoje, o likusiems be tėvų globos vaikams – globėjų, įtėvių šeimoje ar šeimynoje, gauti bendruomenės pagalbą. Taip pat sudaryti sąlygas proto ir (ar) psichikos negalią turintiems asmenims (vaikams ir suaugusiesiems), jų šeimoms gauti individualias jų poreikius atitinkančias bendruomenines paslaugas. Be to, skatinti visuomenės vertybinių nuostatų kaitą, formuojant teigiamą visuomenės požiūrį į sistemos pertvarką, ir užtikrinti jos procesų viešumą,“ - sakoma projekto apraše.

Planuojama per penkerius projekto įgyvendinimo metus (nuo 2015-11-03 iki  2020-04-30) įsisavinti per 10 milijonų eurų.

Išnuomoti individualūs namai

Pertvarkai buvo atrinktos 27 stacionarios socialinės globos įstaigos ir sutrikusio vystymosi kūdikių namai. Šiame sąraše yra ir Saugų vaikų globos namai. Vienas iš kertinių projekto dalykų - pertvarkyti vaikų globos namus, kuriant institucinei globai alternatyvias bendruomenines paslaugas, stiprinant pagalbą globėjų (rūpintojų) šeimoms ir šeimynoms. Tuo tikslu buvo parengtas bendruomeninių vaikų globos namų (toliau – BVGN) modelis. Taigi, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, vykdanti Vyriausybės programą šioje srityje ir įgyvendinanti ES projekte numatytas socialines paslaugas, 2017m. vasario 7 d. ir 2018 m. liepos 26 d. sudarė paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartis Nr.14-6, Nr. 14-72 ir Nr. 14-74 su savivaldybės biudžetine įstaiga Saugų vaikų globos namais dėl šeimos modelio bendruomeninių vaikų globos namų paslaugų teikimo Klaipėdos regione.

BVGN paslaugos 12 mėn. buvo teikiamos adresais: Gediminaičių g. 8, Švėkšnoje, Šilutės g. 30, Pagrynių kaime, ir Ragainės g. 6, Šilutės mieste. Per sutarties laiką globos paslaugos buvo suteiktos 36 vaikams. Išnuomojant namus Šilutėje ir Pagryniuose buvo sudarytos pleriminarios pirkimo-pardavimo sutartys, mat pardavėjai sutiko išnuomoti juos tik su sąlyga, jei jie bus nupirkti. Toks reikalavimas suprantamas savo logiškumu ir gali būti pagrįstas tam tikrais pardavėjo nuogąstavimais. 

Įtariama, kad pažeistos procedūros

Tačiau suspindėjus artėjančių švenčių proga papuoštų eglučių girliandoms, tarsi perkūnas iš giedro dangaus trenkė mero V. Laurinaičio žodžiai: „Naujakuriuose namas nebus perkamas, kadangi yra pažeistos visos procedūros, o vaikų namų direktorius viršijo savo įgaliojimus, negalėjo pasirašinėti tokių sutarčių!“. Globojamų vaikų ir socialinių darbuotojų bendruomenė, taip pat nekilnojamo turto savininkai pradėjo skambinti nerimo varpais valstybinių institucijų koridoriuose bei žiniasklaidoje: negi vaikai gali būti išvyti iš gyvenamosios aplinkos, kuri jau tapo namais? Meras aiškiai įvardino, kad įgyvendinant bendruomeninių vaikų globos namų projektą, procedūros buvo atliktos pažeidžiant viešųjų pirkimų įstatymą.

„Pagal projektą yra numatytos kitos vietovės, visiškai kitos vietovės, čia jau yra savivaliavimas ir žinau, kad administracijos direktorius yra pavedęs atlikti tarnybinį patikrinimą“, – Tarybos nariams savo poziciją kategorišku tonu pabrėžė meras.

Tačiau dabar jau tikrai žinoma, kad teiginys dėl vietovių truputį prasilenkia su tikrove. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašte, adresuotame Šilutės rajono savivaldybės administracijai, aiškiai įvardinti kriterijai parenkant būstą, kuriuose nėra ir užuominų dėl kažkokių tikslinių reikalavimų vietovei. Reikalinga užtikrinti „suteikiant vaikui šeimai artimą aplinką bei užtikrinant galimybę dalyvauti bendruomenės gyvenime“, – sakoma dokumente. Kaimo vietovėse šią nuostatą įgyvendinti būtų sunku arba visai neįmanoma.