Vyriausybė siūlo įtvirtinti draudimą diskriminuoti dėl ligos ar planų susilaukti vaikų
Ligos ar asmens planai susilaukti vaikų negali tapti priežastimi diskriminacijai. Trečiadienį Vyriausybė nusprendė praplėsti diskriminacijos pagrindų sąrašą Lygių galimybių įstatyme, todėl dėl sveikatos būklės ar šeiminių ateities planų diskriminaciją patyrę žmonės galėtų kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Kad teisės akto pakeitimai įsigaliotų, dar reikia Seimo pritarimo.
Šiuo metu įstatyme numatytos tokios diskriminacijos formos: dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ir religijos.
Naują Lygių galimybių įstatymo redakciją pasiūlė Seimo narių grupė – Vyriausybė iš esmės pritarė išdėstytam variantui, bet pasiūlė patobulinti teisės aktą ir įtraukti keletą pataisų.
Pataisomis siekiama užkirsti kelią diskriminacijai dėl sveikatos būklės – onkologinių ligų, genų mutacijų ir panašiai. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) skelbia apie atvejus, kai onkologine liga susirgę ligoniai atleidžiami iš darbo nesuteikiant galimybių derinti gydymąsi ir darbą bei nesudarant sąlygų dirbti lankstesniu darbo grafiku.
Šeiminiai planai, susiję su vaikų turėjimu, darbo rinkoje dažniau neigiamai atsiliepia jaunoms moterims: joms gali būti sunkiau kilti karjeros laiptais, kartais mokamas žemesnis darbo užmokestis, atsisakoma investuoti į kvalifikacijos kėlimą, nes laikomasi požiūrio, jog vaikus planuojanti darbuotoja nebus tiek naudinga įmonei ar įstaigai nei nepertraukiamai dirbantis asmuo. Draudimas diskriminuoti dėl planų susilaukti vaikų jau buvo įtvirtintas 2017 m. įsigaliojusiame Darbo kodekse, tačiau Lygių galimybių įstatyme šio diskriminacijos pagrindo nebuvo.
Atsižvelgiant į Jungtinių Tautų rekomendacijas Lietuvai, diskriminacija norima pripažinti ir atsisakymą sudaryti tinkamas sąlygas neįgaliesiems.
Vyriausybė taip pat siūlo, kad ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigos, profesinės mokyklos, universitetai ir kolegijos užtikrintų neįgaliesiems būtinas sąlygas mokytis ir studijuoti. Tik, priešingai nei Seimo narių grupė, ministrų kabinetas siekia atsisakyti parlamentarų numatytos išimties, kuria būtų sudaryta galimybė reikalavimo nesilaikyti tais atvejais, jei dėl tokių priemonių neproporcingai pasunkinamos institucijų pareigos. Pasirengti permainoms būtų skiriamas 5 metų pereinamasis laikotarpis.
Teikdama išvadą Vyriausybė siūlo palikti dabartiniame teisės akte galiojančią išimtį, kad Lygių galimybių įstatymas netaikomas religinėms bendruomenėms, jų mokykloms ar šeimos ir privataus gyvenimo srityse, nebent tai susiję su prevencine, švietėjiška veikla.
Lygių galimybių įstatymo pataisų projektas toliau bus svarstomas Seime.