Faktai, kurių nežinojote apie vasaros Olimpines žaidynes

Dailusis čiuožimas pradžioje buvo vasaros Olimpinių žaidynių dalis.

Prieš pradedant organizuoti žiemos Olimpines žaidynes 1924 m., moterų ir porų dailiojo čiuožimo varžybos buvo tapusios 1908 m. ir 1920 m. vasaros Olimpinių žaidynių dalimi. Ledo ritulys taip pat Olimpiadoje debiutavo 1920 m. vasaros Olimpinėse žaidynėse.

Paskutinį kartą olimpiečiai tikro aukso medalius gavo 1912 m.

Iš tikrųjų šiuolaikinėse Olimpinėse žaidynėse tarp sidabro ir aukso medalių nėra labai didelio skirtumo, kadangi paskutiniai iš tikro aukso pagaminti medaliai buvo įteikti 1912 m. Šiandien pirmosios vietos Olimpinių žaidynių nugalėtojai gauna medalius, kurie yra pagaminti iš 93% sidabro, 6% vario ir tik 6 gramų aukso. Taip pat labai įdomus faktas yra tai, jog pirmosiose moderniose Olimpinėse žaidynėse, vykusiose 1896 m., čempionams buvo įteikiami sidabriniai, o ne auksiniai medaliai. Tuo tarpu aukso, sidabro ir bronzos medaliai pradėti naudoti 1904 m.

Vasaros Olimpinės žaidynės trukdavo mėnesių mėnesius.

Manėte, kad 2012 m. vasaros Olimpinės žaidynės truko pernelyg ilgai? 17 dienų jums atrodo per daug? Jei taip, turėtumėte pagalvoti apie tai, jog 1908 m. organizuotos vasaros Olimpinės žaidynės Londone truko net 188 dienas! O tai reiškia, kad Olimpiada buvo vykdoma daugiau nei pusę metų. Tuo tarpu 1900 m. Paryžiuje vykusi Olimpiada truko daugiau nei penkis mėnesius, o 1904 m. ir 1920 m. Olimpinės žaidynės taip pat truko ne ką trumpiau.

1936 m. finalinės krepšinio rungtynės tapo tikra „bala“.

Kai krepšinio sporto šaka pirmą kartą oficialiai debiutavo 1936 m. Berlyne organizuotose vasaros Olimpinėse žaidynėse, krepšinio varžybos buvo rengiamos lauke įkurtuose teniso kortuose, kurie buvo sudaryti iš molio ir smėlio. Vykstant finalinėms varžyboms tarp JAV ir Kanados, antrosios rungtynių dalies metu prasidėjus didelei liūčiai, teniso kortai buvo paversti į vieną didelę balą ir purvynę, žaidimą tragišku pavertusią net ir „Svajonių komandai“. Galutinis rezultatas taip pat buvo „įspūdingas“ – JAV pelnė 19 taškų, o Kanada – 8.

Beveik 40 metų Olimpiadoje dalyvavo ir menininkai.

Prancūzų baronas Pierre de Coubertin, kuris yra modernių Olimpinių žaidynių įkūrėjas, pradžioje nusprendė į Olimpiadą įtraukti daugiau meno ir kultūros. Todėl 1912 m. Stokholmo Olimpiadoje dėl aukso, sidabro ir bronzos medalių varžėsi ne tik sportininkai, tačiau ir menininkai, tokie kaip tapytojai, skulptoriai, architektai, rašytojai ir muzikantai. Tuo tarpu pats Coubertin pirmąjį aukso medalį laimėjo literatūros varžybose. Tačiau atėjus 1948 m., kuomet prasidėjo Londone organizuotos Olimpinės žaidynės, tokios praktikos atsisakyta ir Olimpiadoje pradėjo dalyvauti tik profesionalūs atletai.

Gimnastas su medine koja laimėjo 6 medalius.

Ar galite įsivaizduoti gimnastą, kuris turi medinę koją ir dalyvauja Olimpiadoje? 1904 m. Pietų Afrikos bėgikas Oscar Pistorius laimėjo aukso medalį 400 m. bėgimo rungtyje. Jis turėjo dvi prostetines kojas, todėl šis sportininkas buvo pramintas „Blade Runner“. Tuo tarpu tais pačiais metais gimnastas George Eyser, savo vieną koją praradęs dar jaunystėje, kuomet ją pervažiavo traukinys, laimėjo net 6 medalius – 3 aukso medalius, 2 sidabro medalius ir 1 bronzos medalį.

Žinoma, šie įdomūs faktai tikrai nėra vieninteliai, kuriais būtų galima pasidalinti su sportu ir Olimpinėmis žaidynėmis besidominčiais žmonėmis. Be to, ir kiekvienas šiomis kas ketverius metus organizuojamomis žaidynėmis besidomintis žmogus neabejotinai galėtų pateikti ne vieną įdomią detalę. Todėl belieka su nekantrumu laukti artėjančių 2020 m. vasaros Olimpinių žaidynių ir sirgti už savo mėgstamiausius atletus.

Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir yra skelbiamas neatlygintinai.