Biografijos dėmė: vaikinas apkūlė senyvą, neįgalų vyrą
Dvidešimt vienerių M. S., kumščio smūgiais sulaužęs nosį kaimynui, pagal amžių tinkančiam jam į tėvus, be to, turinčiam neįgalumą, teisme kaltę prisiėmė tik iš dalies, teigdamas, jog gynėsi. Ranka pamosikavęs tris kartus, bet nespyręs. Teisėja tuo nepatikėjo, pripažino kaltu pagal teisiamajam inkriminuotą BK 138 str.1 d. (nesunkus sveikatos sutrikdymas). Už tai baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
M. S. dirba ir gyvena Klaipėdoje. Deklaruota gyvenamoji vieta – Šilutė. Čia sugrįžta pas tėvus. Jo tėvai ir nukentėjusysis - namo kaimynai. Deja, ne itin sutariantys. M. S. anksčiau neteistas, tiesa, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių nusižengimus. Nusikalto pernai, rugsėjo 10 dieną, apie 11 valandą 40 minučių. Buitinio konflikto metu jis tyčia kumščiu sudavė penkis smūgius pagyvenusiam vyrui į veidą ir du kartus spyrė į krūtinę.
Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyti mušeikos aukai padaryti šie sužalojimai: galvos sumušimas su nedislokuotu nosies kaulų lūžimu, krūtinės ląstos sumušimas. Dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nosies lūžimas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą, krūtinės sumušimas - nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokios nustatytos formalios baudžiamosios bylos aplinkybės.
Kaltinamasis teigė smogęs tris kartus gindamasis
M. S. prisipažino kaltu iš dalies. Teisme aiškino, jog prieš incidentą sėdėjo užvestame automobilyje ir klausėsi muzikos. Priėjęs namo kaimynas, atidaręs mašinos dureles, paklausė, ar nėra namuose užsikimšusi kanalizacija. Atsakė, kad, tikriausiai, yra, nes matė kanalizacijos šulinyje siurblį. Kaimynas paliepė nueiti patikrinti.
Tuo taikus vyrų pokalbis baigėsi, toliau sekė veiksmai. Kaip nurodė kaltinamasis, lipant jam iš automobilio, kaimynas, suėmęs jį už peties, pradėjo tempti. Tuomet, išlipęs iš mašinos, rankomis stumtelėjo būsimąjį nukentėjusįjį. Šis užsimojęs ranka trenkti smūgį, bet jis kaire ranka kumščiu sudavė prevencinį smūgį kaimynui į veidą.
Pastarasis nenurimęs, apkabinęs jį, parvertęs ant žemės. Atsikėlus kaimynas vėl užsimojęs ir sudavęs per petį. Po to, siekdamas atgrasinti puolantįjį, gindamasis sudavė dar du smūgius kumščiu, bet nespyrė. Po smūgių ant nukentėjusiojo veido matė kraują. Į lauką buvo išėjusi nukentėjusiojo sugyventinė. Kaimynas pasakė kviesiąs policiją.
Pirmi atvažiavo greitosios medicininės pagalbos medikai. M. S., nesulaukęs atvykstančių policijos pareigūnų, pats jiems prisistatė. Taip įvykį nušvietė M. S.
Neįgalus vyras netempė mušeikos iš automobilio
Įvykio dieną būsimasis nukentėjusysis, būdamas kieme, pamatė, kad kanalizacijos šulinys pilnas nuotėkų. Jo buto dušo kabinoje pradėjo lietis fekalijos. Pastebėjęs prie garažo automobilyje sėdintį M. S., priėjęs paklausė, ar pas juos nėra užsikišusi kanalizacija. Užklaustasis, prapliupęs necenzūriniais žodžiais, staiga užtvojo paeiliui tris smūgius kaimynėliui kumščiu į veidą. Po trečio smūgio klausinėtojas griuvo ant žemės trumpam praradęs sąmonę.
Vis tik nukentėjusysis juto du spyrius į krūtinę bei smūgį kumščiu. Iš viso M. S. sudavė penkis stiprius smūgius ir du kartus įspyrė. Išėjusi į kiemą nukentėjusiojo sugyventinė aprėkė vaikiną sakydama, kad muštynėms susirastų savo amžiaus asmenį.
Tiriant įvykį nukentėjusysis teigė netempęs iš automobilio M. S., nebuvo nei užsimojęs, nei apkabinęs, nei parvertęs mušeikos. Tai ne jo jėgoms, nes yra neįgalus. Anot nukentėjusiojo, kiek jam žinoma, M. S. lanko bokso treniruotes. Grumtynių nebuvo, vyko fizinis susidorojimas. M. S. teigdamas jog gynėsi, jokių sužalojimų nepatyrė. Gi nukentėjusiajam prireikė Šilutės gydytojų pagalbos. Skausmą juto apie mėnesį. Paliesta nosis tebeskauda, negali per ją normaliai kvėpuoti. Ateityje laukia nosies operacija, nes medikamentinis gydymas nedavė efekto. Dėl nosies kaulų lūžimo nukentėjusysis net šiuo metu patiria nepatogumus, sužalojimai turėjo neigiamos reikšmės jo gyvenimo kokybei.
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Dalia Zimantienė iš dalies tenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Iš kaltinamojo M. S. priteisė nukentėjusiajam 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jas skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Beje, nukentėjusysis prašė 3 500 eurų ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos. Asmuo sužalojęs kitą asmenį tyčiniais, neteisėtais veiksmais privalo atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajam. Kaltinamasis minimo ieškinio nepripažino, nors sutiko atlyginti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 220,69 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo.
Parinko švelniausią bausmę
Nuosprendis kaltinamajam M. S. paskelbtas šiemet, sausio 15 dieną. Jis pripažintas kaltu dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. M. S. neteistas, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Jo versiją, kad aktyviais veiksmais gynėsi nuo nukentėjusiojo ir kad pastarasis sukėlęs konfliktą, paneigia nukentėjusiojo bei liudytojos nuoseklūs parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek per akistatas, taip pat teismo medicinos specialisto išvadoje išdėstytos aplinkybės, įrodymai apie sužalojimus.
Skiriant bausmę atsižvelgta į kaltinamojo elgesį po nusikaltimo: neatsiprašė nukentėjusiojo, neatlygino nei dalies nusikalstamais veiksmais padarytos žalos, nors tokią galimybę turėjo. M. S. pelnė švelniausią sankciją, numatytą BK 138 str. 1 dalyje – laisvės apribojimą 9 mėnesiams. Jis įpareigotas per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Manoma, kad nuteistasis nuosprendį skųs Klaipėdos apygardos teismui. Tam jis turi 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Pamąstymai moralės ir teisenos tema
Jaunam, žvaliam jaunuoliui mušti senyvą, neįgalų vyrą turėtų būti gėda. Šiandien ši riba, deja, per dažnai peržengiama. Jaunesni, sportuojantys vaikinai kartais nesusimąstydami nevengia užtvoti vyresniam, sykiais net keli prieš vieną. Žino, grąžos negaus, nebijo ir būti išaiškinti. Jei piktadarystė išlįs į dienos šviesą, apsimes ar iš tikro pareikš, kad nuoširdžiai gailisi dėl to, kas įvyko, ir teismas vienu trečdaliu sumažins bausmę, taip pat tikėdamas, kad jaunikaičiai padarys teisingas išvadas, pasitaisys.
Pasitaisys, nepasitaisys – tik spėjimas, tik graži viltis. Jei ji išsipildys, puiku, bet gyvenimo praktika, kaip nebūtų gaila, neretai tai paneigia, kartais net labai skaudžiai. Įstatymų leidėjų, teisininkų nuomonės kaip bausti, kaip užkardinti smurtinius nusikaltimus, skirtingos: nuo atlaidžių iki griežtesnių ar griežtų. Iš ko imti pavyzdį, kaip rasti vidurį, kad ir pernelyg persistengta nebūtų griežtinant baudžiamąją atsakomybę, ir kad įstatymas nebūtų pernelyg minkštas.
Jei 5 ar daugiau kartų teistas asmuo niekaip nekeičia pramintos vėžės, vadinas, kažkas negerai visoje sistemoje. Gal tai ne vien teisėtvarkos bėda? Nusikaltėlių gretas papildo kai kurie menko išsilavinimo nekultūringi nepilnamečiai, kurie yra ypač įžūlūs, žiaurūs. Jie, neturėdami ką veikti, šlaistosi būreliais. Tėvų nepakankamai kontroliuojami, jau išbandę alkoholį, parūkę „žolės“.
Kur tai veda? Tiesiai į teisiamųjų suolą. Pavyzdžių, kad tai vyksta, netrūksta. Policijos įvykių suvestinėse skaitome apie vagišius, įvairiausio plauko smurtautojus, narkotikų platintojus, vartotojus, sukčiautojus. Pastarieji, net sėdėdami pataisos namuose, įsigudrina mobiliojo telefono skambučiais suorganizuoti per savo kurjerį laisvėje kokio patiklaus pensininko santaupų „apvalymą“. Sunku patikėti, kad taip gali būti. Priviso ir mušeikų, ieškančių konfliktų, pasikliaujančių kietų kumščių jėga. Tai neramina, glumina, baugina...