Moterį persekiojo iš meilės: „Tu negyvensi ir aš negyvensiu“

Žodis „meilė“ talpina daug dalykų. Meilė gali greitai įsiplieksti, bet dar greičiau užgesti. Tikroji meilė ne tik širdžių, bet ir protų sąjunga. Tas asmeninis poros ryšys uždeda sutuoktiniams abipusę atsakomybę ir pareigas už jaukaus ir šilto lizdo išsaugojimą. Meilė nuolat reikalauja pagarbos vienas kitam, sutarimo, kompromisų. Šeimos kasdienybės rutina, iškilusios bėdos tampa rimtu išbandymu. Meilė be aukos bendram poros labui neišsilaiko. Šiandien linkusi traktuoti meilę kaip žaidimą, kuris, pasibaigus aistrai, tampa neįdomus ir viskas išyra, pradedama ieškoti naujo taikinio. Meilę nužudo ir vieno kurio nors sutuoktinio diktatas, savanaudiškumas. Tiek vyrui, tiek moteriai sunku nešti jungą, kuris gali pasireikšti ir metodišku psichologiniu spaudimu, įžeidinėjimu, gąsdinimu sumušti. 34-erių Vaiva tai patyrė.

Santuoka, tapusi spąstais moteriai

Dviejų mažamečių vaikų motiną Vaivą su gerokai vyresniu šilutiškiu V. K. (gimęs 1967 m.) supažindino draugai. Piršlybos pavyko, deja, santuoka ilgai netvėrė. Vėliau moteris teigė, kad oficialiai kartu su V. K. pragyveno pusmetį.

Skyrybų procesas prasidėjo nuo 2018-ųjų sausio. Teismas iškart jų neišskyrė, skyrybų procesas buvo nukeltas metams. Vaiva kreipėsi pakartotinai, pareikšdama civilinį ieškinį. Tų pačių metų balandžio mėnesį Šilutės rajono apylinkės teismas porą išskyrė, tačiau bylinėjimosi procesas tęsėsi, nes V. K. sprendimą apskundė: kilo ginčas dėl turtinių dalykų, tai yra dėl iki santuokos įsigyto sodo sklypo, registruoto Vaivos vardu.

V. K. teigė, jog už tą sodą jis sumokėjo 1 000 eurų ir nori tuos pinigus susigrąžinti. Žinoma, turto dalybos - svarbus reikalas, bet Vaivą labiausiai gniuždė buvusio sutuoktinio periodiškas, įkyrus persekiojimas, grasinimai, kad jai teks verkti, gailėtis dėl to, jog nesutinka kartu gyventi.

Gąsdinamoji tikėjo, jog V. K. bauginimai realūs ir jis ją gali sužaloti ar net atimti gyvybę. Kaip kitaip suprasti žodžius: „Tu kentėsi, nebus tavęs ir manęs!“ Vaidos teigimu, V. K. ją ėmė persekioti nuo 2018-ųjų sausio. Buvęs sutuoktinis vaikščiojo iš paskos, skambindavo į mobiliojo ryšio telefoną prašydamas būti kartu. Jei nepriskambindavo jai, skambindavo nepilnamečiams jos vaikams net naktimis, prašydamas pakviesti motiną. Vos ne kasryt ją pasitikdavo, lydėdavo iki darbo vietos. Ateidavo ir į darbovietę, iškeikdavo.

Skambučiai nesiliovė net kai tų pačių metų birželio pradžioje, pasiėmusi vaikus, išvyko į Airiją ir ten išbuvo iki rugpjūčio 27 dienos. Tuomet V. K. skambindavo ir neduodavo ramybės vienai iš jos seserų, siekdamas pokalbio su ja. Vaivai sugrįžus į Šilutę buvęs sutuoktinis dar atkakliau bandė ją persekioti. Rugsėjo 27 dieną, Vaivai skubant į knygyną, iš už nugaros priėjęs V. K. prašė susitaikyti, o gavęs neigiamą atsakymą ir kad paliktų ją ramybėje, pagrasino, jog ramaus gyvenimo ji neturės, verks.

Pabėręs grasinimų V. K. kažkur nuėjo. Vaivai įsėdus į savo automobilį, stovėjusį prie „IKI“ parduotuvės, netoli DNB banko, atvažiavęs V. K. savo mašina kažkiek blokavo buvusios sutuoktinės automobilį, išlipęs liepė atidaryti langą. Vaiva nepakluso. Tuomet V. K. savo automobiliu atsekė moterį iki jos kiemo, neleido jai įeiti į laiptinę.

Iš laiptinės išėjus Vaivos pažįstamai, V. K. pasišalino. Terorizavimo atvejų daugėjo. Spalio 20 dieną Vaiva parašė pareiškimą policijai, nes V. K. atsekė ją važiuodamas automobiliu iki naujosios „Mašimos“. Persekiotajas jai pasakė: „Tu kentėsi“. Vaiva labai išsigando. V. K. niekaip nesiliovė bjauriai elgtis.

Nuo 2019-ųjų sausio jis pradėjo ateidinėti į Vaivos darbovietę, kartą sakė kviesiąs ją papietauti. Vaivai neužkibus ant jauko, išvadino ją kekše, vagile, girdint aplinkiniams. Pasak Vaivos, kol gyveno kartu, V. K. fiziškai nesmurtavo, tačiau psichologinį smurtą jos atžvilgiu naudojo visada. Moters košmarai baigėsi tik policijai pernai, sausio 11 dieną, pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal BK 145 str. 2 d. (Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas). Tai apysunkis nusikaltimas, už kurį baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų. Tuomet V. K. liovėsi persekioti buvusią žmoną. Vaivos negandų ir baimės istoriją papasakojo ir televizijos laida „Srovės“.

Nusiverkusi, drebanti, nesava…

Tokią Vaivą mate jos bendradarbės po V. K. apsilankymų. Pastarojo vizitai ją gniuždė psichologiškai. Anot liudytojos kolegės, Vaiva jautriai sureaguodavo net į krebždesį, bijodavo po darbo viena eiti namo, prašydavo savo vaikų ateiti pasitikti. Bendradarbė užjautė Vaivą ir sunkią moterystės naštą dėl kaltinamojo V. K. nuožmaus elgesio prievarta priversti moterį būti kartu. Liudytojos nuomone, kaltinamajam tikriausiai reikėjo psichiatrų pagalbos. Tą patį tvirtino ir kita liudytoja, mačiusi, kaip V. K. prisivijęs Vaivą prie „Principo“ parduotuvės kažką primygtinai jai aiškino, stabdė, bandė žengti kartu. Ši liudytoja nušvietė ir epizodą prie namo laiptinės, kaip V. K., sugriebęs nukentėjusiąją už rankos, neleido įeiti į laiptinę, iškeikė.

Nekaip apie V. K. atsiliepė ir kita Vaivos pažįstama, girdėjusi savo ausimis, kaip šis, kalbėdamas mobiliojo ryšio telefonu, įžeidinėja pas ją viešėjusią žmoną. Vyras, matyt, stengėsi kontroliuoti kiekvieną savo moters žingsnį. Ši siūlė skirtis gražiuoju, bet V. K. to nenorėjo suprasti. Pastarasis dėl nesusiklosčiusių santykių kaltino ne tik žmoną, bet ir ją. Kai V. K., pradėjęs vartoti alkoholį, išsikraustė, nebegyveno su Vaiva, vos ne kasdien ėmė ją persekioti pėsčiomis ar vairuodamas automobilį.

Būdavo, Vaiva, atėjusi į svečius, įsitempusi, baimingai dairydavosi pro namo langus, ar lauke nėra V. K., ar nestebi jų. Liudytoja palydėdavo viešnią iki automobilio, nes matė, kad Vaiva bijo eiti viena. Apie nenormalią situaciją žinojo Vaivos tėvas, bet buvęs žentas vengė pokalbio.

Kaltinamasis teigė tenorėjęs išsaugoti santuoką, negrasinęs…

V. K. išsilavinimas – vidurinis. Anksčiau neteistas, charakterizuojamas patenkinimai. Iš išorės – tvarkingas vyras. Jo baudžiamoji byla išnagrinėta Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose šiemet, vasario 3 dieną. Teisiamasis kaltės nepripažino. Jis parodė, kad su Vaiva kartu gyveno nuomojamame bute nuo 2014 metų.

Nevedę pragyveno 3 metus, susituokę - metus. Vaiva turi du sūnus, kurie yra ne jo vaikai. Nei prieš sutuoktinę, nei prieš jos vaikus nėra smurtavęs, psichinės prievartos nenaudojęs, tik bandė susitaikyti. To nenorėjo padaryti per prievartą, vylėsi, kad moteris dar bus su juo. Pradėjus gyventi atskirai, jis apsigyveno gretimame name, todėl dažnai susitikdavo. Iškėlus santuokos nutraukimo bylą stengėsi santuoką išsaugoti ir susigrąžinti žmoną į šeimą. Šiuo tikslu ir kalbėjosi susitikę, taip pat dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Paskutinį kartą atsitiktinai susitiko 2019 metais, sausio 10-osios ryte, prie namo, kuriame gyvena buvusioji sutuoktinė. V. K. teigė norėjęs aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir bylą teisme baigti taikiai. Jam užsiminus apie iki santuokos jų įsigytą sodą, už kurį jis sumokėjo 1 000 eurų ir nori tuos pinigus susigrąžinti, kilo ginčas. Apsižodžiavę išsiskyrė, jokių grasinimų neišsakė. Kad jo buvusioji dirba, sužinojo atsitiktinai. Ten apsilankė 2-3 kartus. Vieną kartą atnešė dovanų jai bei vaikams. Jos nesekė, mašinos specialiai nebuvo užstatęs, negrasino. Yra kalbėjęs su ja prie laiptinės, bet tyčia jos į laiptinę nėra neįleidęs, nėra sakęs, jog neliks nei jos, nei jo, nežino, kodėl ji taip sako. Jos nepersekiojo, neterorizavo, tesiekė susitaikyti, pasikalbėti dėl santuokos nutraukimo, turto dalybų. Nepamena, ar jai skambino? Jos mažamečio sūnaus akivaizdoje negrasino, o ar jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius taip pat nepamena. Nesekė jos nei pėsčiomis, nei automobiliu, prie jos namų nelaukdavo. Taip parodė kaltinamasis. Jis mano, kad liudytojos jį apkalbėjo.

Teismas patikėjo nukentėjusiąja ir liudytojais

Vaivos ir V. K. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pernai, vasario 25 dieną. Ikiteisminis tyrimas pagal Vaivos pareiškimą dėl to, kad sutuoktinis V. K., vykstant skyrybų procesui, nuo 2018-ųjų sausio sistemingai ją persekiojo ir terorizavo reikalaudamas, kad ji sugrįžtų pas jį, naudojo jos atžvilgiu psichinę prievartą, pradėtas Šilutės rajono policijos komisariate pernai, sausio 11 dieną.

Įkalčių surinkta pakankamai. Nukentėjusioji, nutraukusi bet kokius ryšius su V. K., aiškiai davė suprasti, kad jų gyvenimas kartu nebeįmanomas, tačiau buvęs sutuoktinis ėmėsi veiksmų įvairiais būdais susigrąžinti buvusią sutuoktinę. Šią aplinkybę kaltinamasis pripažino, nors teigė, kad susitikimai buvusios žmonos darbovietėje, prie namų, gatvėje, automobilių stovėjimo aikštelėje ir kitur – tik atsitiktiniai, nepikti.

Gi nukentėjusioji ir liudytojai diplomatinių V. K. gebėjimų per tuos, neva, atsiktinius sutikimus, nepastebėjo, tačiau jo grasinimus, keiksmus įsiminė, matė, kokia išsigandusi, sugniuždyta tapo Vaiva. Apie metus laiko trukęs persekiojimas, bauginimai vertė moterį krūpčioti net nuo krebždesio, baugiai dairytis, ar buvęs sutuoktinis nesėlina iš paskos, kad įvykdytų savo grasinimus.

Teisėjas V. Jurjonas skyrė teisiamajam V. K. vienerius metus ir 6 mėnesius nelaisvės. Bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. V. K. įpareigotas per mėnesį laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiosios, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, nesilankyti buvusios žmonos gyvenamojoje vietoje, nebendrauti su ja. Nukentėjusiosios naudai iš V. K. priteista 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nuspręsta konfiskuoti 1 840 eurų vertės kaltinamojo automobilį „VW Paesat“. Kadangi V. K. savo kaltę kategoriškai neigė ir jeigu jis iš tikrųjų tikėjo savo žodžiais, o ne jais dangstėsi, kad išvengtų atsakomybės, tuomet vargu ar sutiks su nuosprendžiu? Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

Valstybės naudai iš V. K. priteisti 195 eurai.