Talka baigėsi girtų vyrų ginču ir neįgaliojo nokdaunu...

Nusikaltimas kaime (Šilutės seniūnijoje) padarytas 2018 metais, spalio 17 dieną, apie 16 valandą. Ikiteisminis tyrimas pagal nukentėjusiojo pareiškimą pradėtas tą pačią dieną. Įtariamieji: Kretingoje registruotas K. Š. ir mūsų rajono gyventojas V. M. Abu anksčiau neteisti, abu teigiamai charakterizuojami, abu labai gailėjosi sumušę neįgalų, vyresnį už juos kaimo gyventoją. 58-erių V. M.

Metais jaunesnis K. Š. į kaltinamųjų suolą sėdo tik šiemet, vasario 12 dieną. Jų baudžiamąją bylą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Vaclovas Jurjonas, dalyvaujant prokurorui Robertui Kasnauskui, nukentėjusiajam ir pastarojo advokatui Tomui Leščinskui.

Kaltinamiesiems grėsė net nelaisvė

K. Š. ir V. M., veikdami kaip bendrininkai, pelnė bylą pagal BK 138 str.1 d. (nesunkus sveikatos sutrikdymas). Už tai gali būti skiriamas laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Bet to neprireikė. Kaltinamiesiems prisipažinus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, padarius nesunkų nusikaltimą, K. Š. visiškai atlyginus 500 eurų žalą, o V. M. įsipareigojus atlyginti 200 eurų žalą iki balandžio 10 dienos, susitaikius su nukentėjusiuoju, kuris jiems atleido, baudžiamoji byla mušeikų atžvilgiu nutraukta. Tai dėl ko kilo nusikaltimas, pasibaigęs ratukuose sėdėjusio vyro sužalojimu?

Teismas nustatė

Užpernai, spalio 17 dieną, apie 16 valandą, kieme K. Š. tyčia rankomis sudavė nukentėjusiajam į krūtinę, o šiam nugriuvus ant žemės dar trenkė ne mažiau kaip du smūgius į veidą. Prisidėjo ir V. M. – spyrė gulinčiajam bent tris kartus į nugarą, šonus. Spyriais į įvairias kūno vietas nukentėjusįjį „pavaišino“ ir K. Š. Kojų iki kirkšnių neturinčiam vyrui sumuštas veidas, padarytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, paviršinės veido bei nosies žaizdos, nosies kaulų lūžimas, krūtinės ląstos sumušimas. Dėl patirtų sužalojimų septintą dešimtį pradėjusiai aukai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Formaliai kalbant lyg ir ne taip baisoka, bet sumuštajam, kenčiančiam skausmą, dėl to tikrai ne saldžiau. Ką jis pabylojo ikiteisminio tyrimo metu?

Susidorojimas kieme

Nukentėjusysis parodė, kad tuo metu buvo pas pažįstamą moterį, kuri yra V. M. sesuo. Namuose buvo ir V. M., taip pat pastarojo draugas K. Š. Vyko talka. Po ūkio darbų vartojo alkoholinius gėrimus. Su V. M. ir K. Š. susiginčijo kieme. Tie jį sumušė. Susidorojimą pradėjo K. Š. – įrėmė rankas į krūtinę ir pastūmė. Jis iš ratukų nukrito ant žemės. Pargriuvo neišsilaikęs ant kojų ir K. Š., kuris dar sudavė 2-3 smūgius į veidą. Nukentėjusysis pajuto ir ne mažiau kaip 3 spyrius į nugarą, šonus. Kas spyrė, nematė. Mano, kad spardė už nugaros stovėjęs V. M., nes K. Š. stypsojo priešais.

Nukentėjusysis teigė neatmenąs, ar gindamasis galėjęs suduoti atsakomuosius smūgius. Vieną akimirką staiga aptemo akys ir kelioms sekundėms neteko sąmonės. Atsipeikėjęs pajuto dar 3-4 spyrius į įvairias kūno vietas, išgirdo balsą sakant „baik spardyti“. Kas taip pasakė, nežino. K. Š. ir V. M. pasišalino iš kiemo.

Medikus iškvietė pats. Buvo nuvežtas į Šilutės ligoninės priėmimo skyrių. Dėl įvykio patyrė moralinę (neturtinę) žalą, kurią įvertina 1 000 eurų. Mušeikos įsipareigojo atlyginti žalą per pusmetį. Jis sutiko, su kaltinamaisiais susitaikė, tačiau šie žalos neatlygino, su juo nesusisiekė, nenurodė priežasčių, kodėl nevykdė įsipareigojimų, todėl kreipėsi dėl bylos atnaujinimo. Po to V. M. davė 100 eurų bei įsipareigojo likusią sumą atlyginti vėliau. Iš K. Š. gavo 500 eurų. Abu atsiprašė. Nukentėjusysis ieškinio reikalavimus sumažino, pretenzijų kaltinamiesiems nebeturėjo, paprašė atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kivirčas dėl neva dingusių pinigų

Kaltinamasis K. Š. parodė talkinęs V. M. montuoti langą. Dirbdami vaišinosi degtine. V. M. sesuo buvo pasikvietusi ir neįgalų vyrą. Šis padėjo pjaustyti malkas. Sumontavę langą ir jie išėjo į kiemą pjauti malkų. Triūsė draugiškai pasikalbėdami.

Baigę pjauti malkas visi sugužėjo trobon pavalgyti ir pratęsti išgertuves. Alkoholinius gėrimus vartojo visi. Pavalgęs kartu su V. M. išėjo į lauką parūkyti. Betraukiant dūmą atvažiavo su ratukais būsimasis nukentėjusysis. Piktai nusiteikęs neįgalus vyras apkaltino jį pavogus jo pinigus. Atsakė jokių pinigų nepaėmęs. Deja, kaltintojas nenurimo, įsiuto keiktis. Kilo kivirčas. Kadangi jam atrodė, kad skėsčiojęs rankomis neįgalus vyras nori jam suduoti, o galbūt ir trinktelėjo, todėl rankomis bakstelėjo šiam į krūtinę. Invalidas iškrito iš ratukų, bet, neišlaikęs pusiausvyros, pargriuvo ir pats.

Tuo konfliktas nesibaigė. K. Š. neneigė ranka sudavęs ant jo šaukiančiam ir liepiančiam grąžinti pinigus neįgaliam vyrui 2-3 smūgius į veidą. Galėjo kliūti ir nosin, nes iš jos pradėjo tekėti kraujas. Neprisimena trenkęs gulinčiajam kumščiais ar plaštakomis. Girdėjo V. M. raginant baigti, pats pajuto gavęs kelis smūgius, bet kas juos trenkė, nukentėjusysis ar draugas, nesuprato. Bet kokiu atveju pretenzijų jiems neturėjo. Kaip V. M. spyrė nukentėjusiajam, nematė, žino tik iš pastarojo pasakojimų.

Po smūgių sudavimo atsistojo, o likęs gulėti ant žemės nukentėjusysis toliau jį plūdo. Už tai jam spyrė apie 3 kartus į įvairias kūno vietas, nežiūrėdamas, kur kliuvo. Su V. M. nuėjo į kambarį ieškoti, kur tie tariamai pradingę nukentėjusiojo pinigai. Pinigus rado maišelyje. Nukentėjusysis be reikalo sukėlė aliarmą.

Kartu su V. M. nuėjo į parduotuvę. Nukentėjusysis tebegulėjo kieme. Ar sumuštasis buvo praradęs sąmonę, negalėjo atsakyti, nes visi buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Jį ir V. M. sulaikė policijos pareigūnai. Dėl savo elgesio labai gailėjosi, pergyveno, kad sumušė neįgalų asmenį. Nukentėjusiajam sumokėjo 500 eurų, susitaikė.

„Ir pargriuvę nesiliovė stumdytis“

Taip parodė kaltinamasis V. M. Tos grumtynės vyko tarp K. Š. ir nukentėjusiojo. Žodinis konfliktas staiga peraugo į peštynes. Kai nukentėjusysis buvo ištrenktas iš ratukų, o sykiu pargriuvo ir K. Š., neįgalus vyras įsikibo į pastarojo rūbus. V. M. teigė nesupratęs, kuris kuriam pirmas vožtelėjęs. Pargriuvę vyrai nesiliovė stumdytis. K. Š. bandė stotis. V. M. šaukė baigti grumtis. Šie nereagavo.

Tuomet V. M. prisipažino kelis kartus spyręs ir galimai 3 spyriai kliuvo neįgaliajam į nugarą, šonus. Dėl to apgailestavo. Atsikėlęs K. Š. apie 3 kartus spyrė tebegulinčiam nukentėjusiajam. V. M. vėl sušuko baigti smurtauti. Palikę gulėti ant žemės nukentėjusįjį, V. M. ir K. Š. nuėjo į kambarį. Nukentėjusiojo pinigus rado. V. M. pasižadėjo iki šių metų balandžio 10 dienos atlyginti nukentėjusiajam iki 200 eurų sumažintą neturtinę žalą.

Byla nutraukta

Nukentėjusiojo be pagrindo sukeltas triukšmas dėl neva pavogtų jo pinigų, aišku, ne priežastis, kad gautų „austi į skūrą“. Kaltinamieji tą suprato, bet, būdami neblaivūs, pasidavė akimojo pykčiui, nesusivaldė. Ar neįgalus vyras buvo pasiųstas į nokdauną, ar net nokautuotas, niekas iki dešimties neskaičiavo, tokio cinizmo nebuvo. Bet dviem apkulti vyrą, judantį ratukų pagalba, gėda. Matyt, išgerta degtinėlė užgožė mušeikoms protą. K. Š. nustatytas 2,82 promilės girtumas (sunkus), V. M. – 2,47 promilės girtumas (vidutinis). Nukentėjusiajam sutikus, kad kaltinamieji nebūtų nuteisti, pastariesiems visiškai pripažinus kaltę, susitarus dėl žalos atlyginimo, byla nutraukta, K. Š. ir V. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu teisiamajam K. Š. laikinai (iki nuosprendžio įsiteisėjimo) apribota nuosavybės teisė į butą, o V. M. - į pastatus, kol pastarasis atlygins nukentėjusiajam 200 eurų neturtinę žalą. Štai tokią pamoką gavo buvę nusikalstamos veikos bendrininkai. O juk galėjo ir laisvės netekti.