Uosto likimas: likti ant kranto ir laukti

Uosto pelnas labai sumažėjo

Pagal koncesijos 2008-09-26  sutartį Nr. R5-(9.40)-894 „Dėl Šilutės prieplaukos (uosto) operatoriaus“ koncesininkas  UAB „Kintai“ ir jo įsteigta kontroliuojama įmonė UAB „Šilutės vandens turizmo centras“ Šilutės prieplaukoje (uoste) teikia paslaugas, susijusias su vandens turizmu: laivų švartavimosi ir stovėjimo paslaugas; slipo, laivų nuleidimo-iškėlimo paslaugas; automobilių stovėjimo aikštelės paslaugas; laivų saugojimo elingo pastate ir ant kranto paslaugas; elektros energijos ir vandens tiekimo į laivus paslaugas; buitines paslaugas (virtuvė, WC, dušas, šiukšlių surinkimas); vandens turizmo informacijos paslaugas; degalų kolonėlės paslaugas – prekiaujama dyzelinu bei benzinu.

Per 2019 metus 2008-09-26 koncesijos sutartis Nr. R5-(9.40)-894 „Dėl Šilutės prieplaukos (uosto) operatoriaus“ nebuvo keista. Pagal UAB „Šilutės vandens turizmo centras“ pateiktą pajamų ir išlaidų suvestinę už 2019 metus, vykdant koncesijos sutartį gauta įplaukų –  43 796 Eur, patirta išlaidų – 49 297 Eur, UAB „Kintai“ investicija 2019 metais – 6 670 Eur. Grynasis 2019 metų pelnas 994 Eur.

Vykdant koncesijos projektą koncesininko gautas grynasis pelnas, kuris viršys nustatytą 10 (dešimties) procentų nuo pajamų ribą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais bus skirstomas koncesininkui ir suteikiančiajai institucijai - Savivaldybei santykiu 40/60 proc. „2019 metais Šilutės uostą aplankė daug laivų ir iš kitų Lietuvos uostų, prieplaukų. 2019 metų vasarą pasigrožėti uostu buvo atvažiavusios 8 ekskursijos autobusais, daugiausia ekskursantai iš Vokietijos (po 30-50 žmonių grupėje). Iš viso - 360 žmonių.

Uoste prisišvartavę laivai sezono metu buvo nuleisti į vandenį ir iškelti bei išvyko iš uosto ir parvyko atgal 1 724 kartus, pervežė apie 2 600 žmonių“, – teigiama koncesininko pateiktame dokumente. UAB „Kintai“ per dešimtmetį į Šilutės prieplaukos infrastruktūrą investavo 166 614 Eur uosto įrenginiams, inventoriui ir gerovei.

Uosto operatorius turi sukūręs tris nuolatines darbo vietas. Šiltuoju metu laiku papildomai yra samdomi keturi apsaugos darbuotojai. Dėl padidėjusio darbo užmokesčio ir jo mokestinės prievolės, o taip pat išaugusių elektros energijos ir komunalinių mokesčių kaštų labai sumažėjo įmonės pelnas.

Priekaištavo dėl tiltelio per Šyšą

Ekonomikos komiteto posėdyje dalyvavusiems Savivaldybės vadovams R. Višinskas nepagailėjo ir priekaištų. Verslininko nuomone, Savivaldybė turėtų turėti realesnę viziją.

„Dar 2013 metais buvo pristatyta visos teritorijos, kur dabar statomas baseinas, vystymosi vizija. Dar tada buvo siūloma sujungti uostą su daugiafunkciu centru. Tačiau po septynerių metų nėra jokio postūmio, išskyrus pradėto baseino statybą“, – priekaištavo politikams UAB „Kintai“ direktorius R. Višinskas. Užkliuvo jam pėsčiųjų tiltelio per Šyšą planuojama statyba ne toje vietoje, kaip išsireiškė verslininkas, - „tiltelis į niekur“. Jo nuomone, tiltelis turėtų būti statomas ten, kur būtų jungiamas uostas su baseinu. Mat, pagal jo viziją, į baseiną būtų galima pritraukti žmonių, kurie atvyktų vandens transportu.

Čia verslininkas įžvelgia galimybes pritraukti į baseiną ir Kuršių nerijos gyventojus. Taip pat R. Višinskas siūlo sujungti visas kuriamas erdves Šilutės mieste tam, kad galėtų pritraukti daugiau turistų. „Uostas – tai brangi stovėjimo aikštelė, iš kurios galima kažkur nueiti. Jeigu mes nesujungiame tas erdves, kurias turime ir kurias formuoja Savivaldybė, tai turime turėti bendrą visumą, – kalbėjo R.Višinskas. –Uoste ir jo teritorijoje nieko nepadarysime, ir stebuklo ten nebus.“

„Auksinių šaligatvių ten nebus“

Rajono politikai uždavė klausimų verslininkui, valdančiam Šilutės mažųjų laivų uostą dėl veiklos. Labiausiai domino, žinoma, kiek uostas uždirba ir kokios laivų stovėjimo kainos.

Pasak R. Višinsko, laivo stovėjimo kaina uoste priklauso nuo stovėjimo vietos ir svyruoja nuo 80 iki 130 eurų per mėnesį. Geresnė vieta kainuoja, žinoma, brangiau. Sezono metu uostas būna pilnai užimtas, jame telpa apie 100 laivų. Tačiau tai trunka tik 2-2,5 mėnesio. Pasidomėjus, ar planuoja investuoti į uostą šiais metais, nuskambėjo R. Višinsko klausimas: „Kiek galima?“ Pagrindines investicijas verslininkas įvardijo kuro kolonėlę ir keltą, kuris kelia žmones maršrutu „Šilutė-Nida-Šilutė“. Pastarajam atsiradus, uoste padaugėjo apie 8 000 žmonių, padaugėjo ir užsieniečių, ir žmonių iš visos Lietuvos. Pasak verslininko, šiuo metu reikia daugiau investuoti į reklamą, mat uoste lankosi daugiau žmonių nei Turizmo informacijos centre. Todėl, jo nuomone, visi į uostą turi žiūrėti kaip į visų turtą, palygindamas su H. Šojaus dvaru, kuriame už 94 šviečiančių šviestuvų sunaudotą energiją mokame visi, o už uostą niekas nemoka. Todėl dirbama ir prižiūrima tiek, kiek uždirbama, ir tikėtis dangoraižių ir auksinių šaligatvių neverta.

Kaimyniniai uosteliai

Pristatant koncesininko įsteigtos įmonės UAB „Šilutės vandens turizmo centras“ finansinę atskaitą už praėjusius metus, nuskambėjo palyginimas su kitais uosteliais, kurie, pasak R. Višinsko, taip pat dirba nuostolingai. Ar tikrai? Pasak „Marių burių“ jachtklubo sekretoriaus Skirmanto Toleikio, klubo uostelis įsikūręs ant Minijos kranto ir nuostolingai nedirba. Anaiptol – vystosi tik iš uždirbamų pinigų. O investuota jau nemažai: pastatytas informacinis centras, elingas ir įsigytas žemės sklypas. Kainos uostelyje nėra didelės. Laivo stovėjimas ant vandens svečiui kainuoja 45 eurus per mėnesį, ant kranto – 30 eurų. Vienkartinė slipo paslauga čia įvertinta trimis eurais.

Taip pat uoste teikiama keturių valandų nemokamo stovėjimo paslauga svečiams. Tokia paslauga teikiama viso pasaulio uostuose, tai labai pagelbsti laivų savininkams, patekusiems į bėdą ar susidūrusiems su kitais nenumatytais sunkumais.

Minijos uostelis įvertintas Mėlynosios vėliavos sertifikatu. Mėlynosios vėliavos sertifikavimą 1985 m. įsteigė Prancūzijos aplinkos švietimo fondo biuras, kuriuo siekiama apdovanoti jūrų kurortus, savivaldybes ir uostus, atsakingus už tvarią jų aplinkos apsaugą.

Laibai panašus į Šilutės uostelį, yra Drevernos mažųjų laivų uostas. Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nario Vaclovo Macijausko, Drevernos uostas yra taip pat  išnuomotas pagal koncesijos sutartį. Investuota į šį uostą, kaip ir Šilutėje, buvo iš tiesų nemažai – redakcijos duomenimis, apie 5 milijonus eurų. Savivaldybė prisidėjo prie uosto infrastruktūros kūrimo papildomai investuodama į keltą ir teikiamą keleivių plukdymą maršrutu Dreverna-Juodkrantė-Dreverna. Politikas paminėjo, kad paskutiniais metais Drevernos uostas dirba pelningai, Savivaldybė jau gauna grąžą už investicijas.

Investicija ar manipuliacija?

Šilutės uosto direktorius R. Višinskas investicija į uostą vadina kelto įsigijimą. Pastaruosius metus keleiviai yra plukdomi maršrutu Šilutė-Nida-Šilutė. Keltas vadinasi „Kuršių delta ekspresas“. Tik viena mažytė detalė. Uosto operatorius UAB „Šilutės vandens turizmo centras“ neturi jokio transporto, kaip ir neturi nekilnojamo turto. Matyt, šis keltas priklauso UAB „Kintai“. Sprendžiant iš pavadinimo galbūt jis yra ambicingo projekto, pristatyto dar 2014 metais dalis? Jeigu UAB „Kintai“ nusipirko keltą ir juo daro verslą, tai kokia čia investicija. Ir kokia nauda iš to Šilutės uostui?

Deja, pateiktoje koncesininko metinėje ataskaitoje to nepamatysime, nes pajamos pateiktos tik vienu bendru skaičiumi. Tačiau turėdami kai kuriuos duomenis galime bent apytiksliai suskaičiuoti. Suskaičiavę kelto keleivių vidutinę bilieto kainą ir padidėjusį žmonių kiekį, gausime apie 160 000 eurų. Tai kone trylikos metų koncesininko visų investicijų suma. Daug ar mažai, ne mums spręsti. Bet ši suma Šilutės uosto pajamas viršija daugiau nei tris kartus. Ir tai nekliudo priminti rajono politikams apie būsimą uosto kapitalinį remontą, kuriam reikia numatyti pinigų Savivaldybės biudžete.

Vietoj epilogo

Lietuvių poetas Justinas Marcinkevičius rašė:

„Būk pasveikintas, uoste!

Pasveikinti būkit laivai!

Navigare necesse est:

būtina yra plaukti.

Bet ar buvai kam nors inkaru?

Ar švyturiu kam nors jau

buvai? Tai uosto likimas:

likti ant kranto ir laukti.