Minimalus degalų akcizo mokestis privalės tapti realybe žemės ūkyje

Iki šiol visos ES valstybės taikė skirtingo dydžio akcizo mokesčio lengvatas žemės ūkio ir vidaus vandenų žvejybos bei akvakultūros sektoriuje, tačiau pasikeitę ES reglamentai reikalauja, kad šis mokestis atitiktų bent jau minimalų dydį, kuris yra 2,1 eurocento litrui degalų. Kipras pernai iškėlė akcizo mokesčio netaikymo klausimą ES Specialiajame žemės ūkio komitete, tačiau nieko nepasiekė. Artimiausi mūsų kaimynai, pavyzdžiui, Lenkija akcizo mokestį taiko jau nuo 2006 metų. Estija yra įvedusi 11,95 ct mokestį, o Latvija nuo 2015 m. liepos 1 d. jį didins nuo 2,1 iki 5 ct. 

Anksčiau ES Energetinė direktyva leido žemės ūkio sektoriuje taikyti nulinį mokesčio tarifą ir praėjusiais metais Lietuvos žemės ūkio ministerija parengė Vyriausybės nutarimo projektą dėl lengvatinių degalų normų perskirstymo. Pasikeitus ES teisės nuostatoms, privalome keisti ir Akcizų įstatymą, kuriame turi būti įtvirtinta nuostata dėl minimalaus akcizo žemės ūkio ir akvakultūros sektoriui.

Jeigu Lietuvoje nebus įvestas bent minimalus akcizo mokestis, gresia didelės ES sankcijos – nuo 100 iki 550 mln. eurų už 2007–2014 metus, taip pat ir baudos už įsipareigojimų nevykdymą.

Atkreiptinas dėmesys, kad minimalus degalų akcizo mokestis, lyginant su vis dar gaunama parama iš valstybės, yra labai mažas. Pavyzdžiui, Lietuvoje žemės ūkis per 2013 m. dėl beakcizių degalų lengvatos gavo 95 mln. eurų papildomos paramos, o įvedus privalomąjį mokestį minėtoji parama vis dar sudarys apie 90 mln. eurų. Svarbu ir tai, kad Lietuvoje dyzelino kaina taip pat yra nukritusi, tad minimalus akcizo mokestis neturės esminės įtakos gamybos sąnaudoms.

 „Sprendimas dėl akcizo mokesčio šiuo metu yra Seimo rankose. Tad jeigu mokestis nebus įvestas, valstybė turės prisiimti atsakomybę dėl gresiančių sankcijų, galinčių siekti daugiau kaip pusę milijardo eurų“, –  situaciją apibūdina žemės ūkio viceministras Vilius Martusevičius.