Viešųjų erdvių prie daugiabučių gyvenamųjų namų tvarkymo taisyklės galimai prieštarauja įstatymams

Sprendimas, paskatinęs verslą

Tuo metu, aiškindamiesi daugiabučių kiemų tvarkymo aktualijas, sužinojome, kad egzistuoja du galiojantys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimai, nors ir prieštaraujantys vienas kitam. Suprantama, valdžios pareigūnai rėmėsi vėlesniu šio teismo sprendimu ir išaiškinimu, kad „Taisyklės reglamentuoja iš esmės skirtingus teisinius santykius nei Teritorijų planavimo įstatymas. Taisyklių tikslas iš esmės yra užtikrinti švarą ir tvarką, o ne priimti sprendimą dėl daugiabučių namų užimamų sklypų suformavimo. Tai, kad švaros ir tvarkos užtikrinimo tikslu įtvirtinta pareiga tvarkyti ir faktiškai naudojamą teritoriją, kuri nėra suformuota teritorijų planavimo dokumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog minėta nuostata prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 40 daliai“.

Todėl vadovaudamiesi naujausia teismų praktika, Šilutės politikai 2017 metų balandžio 27 dieną patvirtino naujas „Šilutės rajono tvarkymo ir švaros taisykles“. Taip faktiškai asmenys, gyvenantys daugiabučiuose namuose buvo įpareigoti pasirūpinti teritorijos aplink daugiabutį iki 50 m atstumu valymu. Kokiu operatyvumu pasirūpino teikti šią paslaugą bendrovė, užsiimanti daugiabučių namų administravimo verslu, galime tik stebėtis. Bet kalba ne apie šio verslo atsiradimo ir konkurencijos neturinčio plitimo užkulisius. Kol kas labiau domina šios prievolės teisėtumas.

Seniūnijoms sumažinta našta

Taigi „Šilutės rajono tvarkymo ir švaros taisyklių“ II skyrius nuo 2017 metų įpareigoja asmenis „užtikrinti švarą ir tvarką tvarkomose teritorijose“. Švaros taisyklėse atsirado nauja sąvoka „faktiškai naudojama teritorija“. Tai „pagal teritorijų planavimo dokumentą prie pastato ar jų grupės suplanuotas žemės sklypas, bet neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre arba, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą prie pastato ar jų grupės nesuplanuotas žemės sklypas, teritorija iki įstatymų nustatyta tvarka suformuoto gretimo sklypo ar faktiškai naudojamos

teritorijos, bet ne daugiau kaip 50 metrų nuo pastatų išorinių atitvarų, arba kitu teisėtu pagrindu faktiškai naudojama teritorija“, – teigiama dokumente.

Realiai tai teritorija, už kurios švaros palaikymą atsakomybė perkelta gyventojams. Taip prievolės ir atsakomybės našta nukrenta nuo seniūnijų ir sutaupoma nemenka suma pinigų. Šilutės mieste prie kiekvieno daugiabučio priskirta maždaug po 3 tūkstančius kvadratinių metrų teritorijos. Darbų sąrašas netrumpas: valyti ir tvarkyti teritoriją ne rečiau, kaip 2 kartus per savaitę, žolės pjovimas - ne rečiau kaip 3 kartus per vasaros sezoną, pasnigus valomas sniegas, užtikrinant saugų pėsčiųjų eismą, specialiojo transporto priemonių privažiavimą prie teritorijoje esančių bendrojo naudojimo objektų ir t. t.

Valdininkai liko patenkinti ir trina rankas. Mat patys gyvendami privačiuose namuose neretai lyginasi su daugiabučių gyventojais. „Kodėl privačiuose namuose patys šluojame savo teritoriją, o daugiabučiuose gyvenantys nenori?“, – neretai tenka išgirsti iš Savivaldybės tarnautojų ir politikų lūpų.   

Abejotinas kainų nustatymas

Netrukus suskubo apsukrūs verslininkai siūlyti teritorijos valymo paslaugas. Ir tik nedaugelis bendrijų ar jungtinės veiklos pagrindu bendro naudojimo objektus valdančių savininkų savo iniciatyva prisižiūri kiemą. Didžiąją dalį šito subrandinto „pyrago“, kaip žinia, per dukterinę įmonę „Mano aplinka“, tvarko pagrindinis Šilutėje daugiabučių namų administratorius UAB „Mano būstas“. Įdomu tai, kad mokestis skaičiuojamas ne nuo tvarkomos teritorijos kvadratūros, o nuo gyventojų turimo nekilnojamo turto ploto.

Besidomėdami, kodėl taip yra, sužinojome, kad tai yra lengviausias ir paprasčiausias būdas su mažiausiais kaštais pačiam administratoriui. Kiek teisėtas, nežinia. Tačiau socialiai nėra teisingas, todėl kad didesnio būsto turėtojas moka brangiau nei mažesnio ir neatsižvelgiama į žmonių skaičių. Mokestį už teritorijos tvarkymą administratorius nustato pats. Nuo 2017 metų šio mokesčio dydis keitėsi, nors ir nežymiai. Nuo 0,0818 cnt iki 0,0962 cnt už kvadratinį metrą.

Tačiau tokie administratoriaus veiksmai nėra visiškai teisingi ir teisėti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 4 punkte teigiama: „Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka“. Vadinasi, teritorijos valymo ir kitų paslaugų kainodarą privalu derinti su būsto savininkais bendrajame susirinkime. Taip pat būsto savininkų susirinkime galima iš viso ir atsisakyti šios paslaugų tiekėjo veiklos.

Naujausia teismų praktika

Tačiau yra dar vienas aspektas, kuris „faktiškai naudojamų teritorijų“ tvarkymo reikalavimus apverčia aukštyn kojomis. Tai naujausia teismų praktika. 2019 metų spalio 31 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl Ukmergės rajono savivaldybės švaros taisyklių teisėtumo, pripažino, kad savivaldybė „negalėjo nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenys įpareigojami palaikyti tvarką, švarą ir atlikti išvardytą sąrašą darbų savivaldybės viešosiose erdvėse prie daugiabučių gyvenamųjų namų < ..> Teismas vertina, kad „nustatytu teisiniu reguliavimu atsakovė jai priklausančią pareigą prižiūrėti ir tvarkyti viešąsias erdves nepagrįstai perkėlė privatiems asmenims, taip sukeldama jiems administracinę ir finansinę naštą“.

Dėl atsiradusio naujo teisinio reguliavimo kreipėmės į mūsų rajono švaros taisyklių tiesioginį rengėją, Šilutės rajono savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėją Remigijų Rimkų. „Šilutės rajono švaros taisyklės galioja, jos nėra apskųstos teisme, - sakė telefonu vedėjas. - Vyriausybės atstovė ir teisininkai nėra pasisakę, kad taisyklės prieštarautų įstatymams, todėl jos yra teisėtos“.

Galime daryti prielaidas, kad Šilutės rajono savivaldybės tarnautojus nedomina dėl prieštaringų taisyklių atsiradęs naujas teisės išaiškinimas. Tačiau sprendimus rengia specialistai, bet juos priima politikai. Ar prieš artėjančius Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus, kas nors iš rajono politikų ryšis konkretiems žygiams prieš sprendimus, prieštaraujančius įstatymams?