Kodėl mokyklos jungiamos mieste, o ne seniūnijose?

Apgailestauja dėl nepadaryto žingsnio

Kalbinome Pagėgių pradinės mokyklos direktorę Loretą Chasijevą, Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos direktorių Vaclovą Navicką, Pagėgių savivaldybės Švietimo kultūros ir sporto skyriaus vedėją Virginiją Sirvidienę bei Savivaldybės administracijos direktorių Virginijų Komskį.

„Tenka apgailestauti, kad prieš dvejus metus nepadarėme šio žingsnio, tada būtų išsisprendę daugiau klausimų, nebūtume patyrę išlaidų Meno ir sporto mokyklai įrengti. Apskritai mes, politikai, turime išmokti žvelgti mažiausiai penkerius metus į priekį. Šioms mokyklos išlaikyti trūksta lėšų. Dėliodami, skolindami „iš eilutės į eilutę“ jų gal ir atrastume, bet tai ne problemos sprendimas, o tik jos atitolinimas. Darbas darbą gena ir atidėti nieko nesinori, reikia spręsti, nes laukia kiti Vyriausybės nurodyti darbai. Tai - ir vaikų globos centro pertvarkymas, kėlimas į kitas patalpas, ir tai turime atlikti iki šių metų pabaigos. Turime įsteigti ten vieną šeimyną, kurioje gyvens vaikai, turintys negalią ir taip toliau. Čia turėsime didelių išlaidų. Sujungus mokykloms dar reikės nemažai išlaidų - įrengti stovėjimo aikšteles, aptverti mokyklos teritoriją. Ir tai tik pagrindinės, o kur dar darbų tėkmėje atsirandančios išlaidos“, - teigė V. Komskis.

Nenumatyta veiklai

Pasidomėjus apie pradinės mokyklos patalpų likimą, Savivaldybės administracijos direktorius sakė: „Kol kas patalpos nenumatytos jokiai veiklai, tačiau nereikia atmesti galimybės, kad ateityje jos gali atitekti Pagėgių savivaldybės Meno ir sporto mokyklai, kaip ir buvo numatyta prieš dvejus metus, nes patalpų, kuriose dabar įsikūrusi ši mokykla, trūksta vaikų darželiui. Bet tai tik žvilgsnis į ateitį.“

Kaip spręsis mokyklų vadovų klausimas, ar ateinančiai vadovei bus pasiūlytos pavaduotojos pareigos, ar ji neturės galimybės konkuruoti į vadovo pareigas?

V. Komskis atsakė, kad šią aplinkybę lengvina vadovams įvestos kadencijos. Šių metų rudenį gimnazijos direktoriui baigiasi kadencija, tad paskelbus konkursą į šią vietą galės konkuruoti kas tik panorės, jei tik atitiks Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos iškeltiems reikalavimams.

Paklaustas, kodėl Pagėgiuose jungiamos mokyklos, kurios turi daugiau moksleivių, o seniūnijose mokyklos, turinčios mažiau moksleivių paliekamos, V. Komskis atsakė, kad pradinių klasių moksleivių sparčiai mažėja seniūnijose, galiausiai atsiranda jungtinės klasės, ko tėvai ypatingai nenori. Panašu, kad po penkerių metų pradinių klasių seniūnijose iš viso nebeliks.

Peršasi mintis, kad jei pradinių klasių seniūnijose neliks, tai mažieji kitų seniūnijų gyventojai neišvengiamai papildys ir taip ne pačios mažiausios mokinių skaičiumi mokyklos gretas. Tai vyksta ir dabar, anot V. Sirvydienės, - vien iš Piktupėnų, Kentrių ir Vidutaičių į Pagėgius važiuoja 12 pradinių klasių moksleivių.

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja V. Sirvidienė nuogąstavo: „Sprendimus apie mokyklų jungimą, o ir naikinimą, priimame vadovaudamiesi Vyriausybės nurodymais, teisės aktais. Praėjusiais metais Savivaldybė dotavo mokyklas, nejungėme, neįvykdėme reorganizacijos. Tačiau dėl to, kad nevykdėme mokyklų reorganizacijos, negavome nė vieno geltonojo autobuso, kurie buvo skirstomi su sąlyga, kad bus atlikta mokyklų reorganizacija.“

Sprendžia darbo grupė

O kodėl nejungiamos mažesnės seniūnijų mokyklos, o reorganizacija vykdoma mokykloje, kurioje yra nejungtinės klasės? Juk tai būtų taip pat reorganizacija ir geltonųjų autobusų tuomet gautumėte.

„Taip, turime mokyklų, kuriose mokosi mažesnis mokinių skaičius nei Pagėgių pradinėje mokykloje, pavyzdžiui, Stoniškių mokykloje mokosi 89 moksleiviai, Naikiškiuose - 73, bet Savivaldybėje šį klausimą sprendžia sudaryta darbo grupė. Tenka apgailestauti, bet Piktupėnų mokyklą, kurioje šiuo metu mokosi 52 mokiniai, tenka uždaryti. Šiam klausimui pritarė ir Piktupėnų mokyklos taryba“, - teigė V. Sirvydienė.

„Reikia įvertinti savo galimybes. Jei turi pinigų ir gali sau leisti išlaikyti keturių kambarių butą, tuomet mėgaukis prabangiu gyvenimu, bet jei galimybės ribotos ir gyvensi nuolat skolon, tai ar gyvensi taip? Tad ne viską ir ne visada lemia nuomonė. Sprendimai priklauso nuo susiklosčiusios realybės“, - kalbėjo V. Navickas. Pasak Algimanto Mackaus gimnazijos direktoriaus, 1999 metais, kuomet pradėjo vadovauti gimnazijai, joje mokėsi 912 moksleivių. Šiandieną gimnazijoje mokosi 290 moksleivių. Pradinėje mokykloje – 130. Tai mažiau nei bet kurioje kitoje vidutinio dydžio Lietuvos mokyklų.

Pasak direktoriaus, ramina tai, kad sujungimą ketinama atlikti laipsniškai. Pradžioje bus sudėliota struktūra, sprendžiamas mokyklų administracijos klausimas, vėliau peržiūrimi darbuotojų etatai. Beje, pedagogams jokios grėsmės nėra, jie dirbs savo darbą kaip dirbę. Na, o kitų darbuotojų darbo vietas teks peržiūrėti ir palikti pagal galiojančius teisės aktus. Tarkim, jei tas pačias pareigas einantiems dviejų mokyklų darbuotojams teks dalintis vieną darbo vietą, tada bus atsižvelgta į išsilavinimą, ar žmogus pensinio amžiaus, ar darbingo amžiaus ir t. t. Pradinės mokyklos bendruomenė liks gyventi savo patalpose. Ir tik po pusantrų metų ketinama praktiškai sujungti mokinius. V. Navicko teigimu, pirmiausia reikia užgesinti emocijas, o 18 mėnesių įvykius galima sudėlioti dar kitaip, nei mes visi tikimės.

L. Chasijevos išsakytos mintys pesimistiškesnės, gal todėl, kad jiems teks palikti savo namus, o ne priimti ateinančius. „Prieš dvejus metus, svarstant šį klausimą, ir aš į tai žiūrėjai kitaip, šiandien vėl mąstau kitaip. Todėl informavome tėvus skelbimais apie susirinkimą, patalpinome informaciją elektroniniame dienyne, bet, tikriausiai dėl masinio vaikų sergamumo, tėvų susirinko mažai, juk ko ten žvalgytis į tą dienyną, jei vaikas yra namuose“, - sakė L. Chasijeva.

Argumentai... argumentai

Pati direktorė savo nuomonės susirinkime neišsakė, o atsakydama į klausimus teigė: „Tiesiog iš žmogiškosios pusės gaila, juk teks palikti tarsi savo namus, kur kiekvienas kampelis savas. O ir vaikams, be abejonės, dabar yra saugiau, bet yra kaip yra“. Paklausta, ar pasibaigus gimnazijos direktoriaus kadencijai pradinės mokyklos direktorė pretenduos į šį postą, moteris atsakė: „Dirbsiu tai, ką reikės, o vėliau laikas parodys“.

Pagėgių pradinės mokyklos taryba šiam klausimui neliko abejinga ir spaudžiant terminui pateikė Savivaldybės administracijai raštą, kuriame išdėstė savo nuomonę.

Telefonu kalbinta mokyklos tarybos pirmininkė Aušra Majoravičienė komentuoti situacijos nepanoro.

„Nunešėme raštą, kitaip tariant atsakymą į raštą, Administracijai su svariais argumentais prieš mokyklų sujungimą, ir tik vieną argumentą, kuris pritartų įstaigų sujungimui. Už visus surašytus argumentus dešimt tarybos narių balsavome slaptu balsavimu“.

Neoficialiai iš kitų tarybos narių išgirdome, kad devyni argumentai buvo prieš mokyklos sujungimą. Vienas svarbiausių argumentų, kodėl jungiamos mokyklos, kuriose yra daugiau vaikų, o paliekamos seniūnijose, kur per pus mažiau moksleivių.

Tarp gyventojų nuomonių yra įvairiausių - vieni komentuoja, kad seniai tai turėjo būti atlikta, nes gimnazijoje yra valgykla, vietos pakanka, puikios sporto salės. Kiti – priešingai, kad gimnazijoje mažiesiems nesaugu, paaugliai vos pavasariui išaušus rūko už kiekvieno kampo, yra daug agresyvių, žiaurių mokinių.

Bet, anot Virginijos Sirvidienės, šiuo klausimu užsiima kompetentinga Savivaldybės administracijos sudaryta darbo grupė ir bus priimtas išmintingas sprendimas.