Žydų išminčius, išgarsinęs Vilnių

Vilniaus Gaono intelektas ir erudicija lėmė, kad Vilnius kurį laiką buvo dvasiniu žydų centru pasaulyje – dar vadinamu Lietuvos Jeruzale, o jis laikomas didžiausiu XVIII a. išminčiumi.

Dar vaikystėje buvo pripažintas genialiu

Elijas ben Saliamonas Zalmanas gimė Selcų kaime dabartinės Baltarusijos teritorijoje, religinių mokslininkų šeimoje. Tėvas Saliamonas Zalmanas taip pat buvo gilus Talmudo žinovas, Vilniaus vyriausiojo rabino Mozės Kremerio palikuonis.

Elijo gabumai ėmė skleistis vaikystėje. Vienintelės jo studijos buvo žydų pradinėje religinėje mokykloje – chederyje. Pirmąjį pamokslą Elijahu pasakė Vilniaus Didžiojoje sinagogoje būdamas šešerių. Tuomet jis sugebėjo išaiškinti  painų Talmudo klausimą. Vilniuje dirbę geriausi Talmudo komentuotojai Elijų pripažino genialiu. Septynerių metų išvyko studijuoti pas Kėdainių rabiną Moišę Margalijotą, bet jau po pusmečio Elijas dėl ypatingų gabumų ėmėsi savarankiškai studijuoti Šventraščio bei Talmudo. Devynerių jis išmoko atmintinai visą Senąjį Įstatymą, dešimties – beveik visą Talmudą. Būdamas dvylikos dalyvavo rašto mokovų ginče dėl žydų kalendoriaus tikslumo ir tą ginčą išsprendė remdamasis astronomijos žiniomis.

Didžiausią XVIII a. išminčių subrandino Vilniaus dvasia

Pasaulinio garso Toros ir Talmudo komentatorius Elijahu ben Solomonas  Zalmanas nebuvo atsitiktinai Vilniuje atsiradęs išminčius – tokią asmenybę subrandino ir išugdė būtent to laikmečio miesto dvasia. Išminčius Vilniuje pragyveno didžiąją dalį savo gyvenimo. Pradžioje - Antakalnyje, o nuo 1784-ųjų - dabartinėje Žydų gatvėje, Vilniaus senamiestyje. Mirė 1797 m. ir buvo palaidotas senosiose Šnipiškių žydų kapinėse, XX a. pradžioje perlaidotas Vilniaus Sudervės kapinėse, šiandien galima jo kapą aplankyti.

Iš Vilniaus Elijas iškeliavęs buvo tik du kartus. Pusmečiui į Kėdainius ir kai būdamas dvidešimtmetis siekė aplankyti „Pažadėtąją žemę“. Į Vilnių grįžo 1745 m., paklajojęs po Lenkiją ir Vokietiją, bet tapęs žinoma asmenybe ir sulaukęs nemažai pagarbos iš vyresnės kartos rabinų. Savo universaliomis mokslinėmis žiniomis stebinęs europiečių mokslininkus ir visiems žmonėms palikęs šventumo įspūdį.

Elijo gyvenimas Vilniuje siejamas su uždarumu ir asketiškumu. Jis dažnai gyveno atsiskyręs nuo šeimos ir laiką skyrė tik gilinimuisi į Talmudą bei jo aiškinimui, savo studijoms. Išlikęs jo įvaizdis, kaip Gaonas sėdi palinkęs prie knygos, o kojos užmerktos į dubenį su šaltu vandeniu. Taip jis siekė išlikti kuo ilgiau budrus.

Kaip įprasta žydų šeimose, kuriose vyras pasirenka Talmudo studijas, šeimą išlaiko ir rūpinasi žmona. Jo žmona turėjo nedidelę parduotuvėlę. Tačiau privalėjo laikytis kuklumo. Jie parduotuvėlėje per dieną pavykdavo suprekiauti tiek, kiek reikia šeimai pinigų savaitei, tai kitomis dienomis ji būdavo uždaryta. Taip buvo siekiama neatimti duonos iš kitų šeimų, nes Elijaus šeima nesiekė užgyventi turto.

Vilniaus Gaonas – religinis ir moralinis autoritetas

Nepaisant jo tokio kuklumo ir uždaro gyvenimo būdo bei tai, kad jis niekada neturėjo jokių oficialių pareigų, kaip rabinas, religinio teismo teisėjas, Vilniaus Gaonas buvo didžiausias religinis ir moralinis autoritetas ne tik Vilniaus žydams. Net didžiausi Europos religiniai išminčiai kreipdavosi būtent į jį prašydami išspręsti tarp jų kilusius religinius disputus.

Gaono titulas Elijui buvo suteiktas ne vieninteliam ir ne pirmajam. Žodis „gaonas“ atsirado pirmaisiais amžiais po Kristaus, per vadinamąjį Babilonijos gaonų laikotarpį. Gaonu buvo tituluojamas išminčiius, kuris moka itin kruopščiai ir kūrybingai dirbti su tekstais.

Vilniaus Gaonas visą savo dėmesį skyrė Toros studijoms. Talmudas – žydų įstatymų, papročių, moralės normų ir istorijos sąvadas. Tai šventenybė ir absoliuti tiesa. Jį suredagavo dar pirmieji Gaonai.

Tik Vilniaus Gaonas buvo pirmasis žydų mąstytojas, suvokęs būtinybę išvalyti senuosiuose tekstuose per šimtmečius susikaupusias klaidas. Tai buvo nepaprastai drąsu ir reikėjo išskirtinio intelekto bei išminties, kad tie taisymai būtų pripažinti.

70 traktatų, nagrinėjančių visų religinių sričių problemas, išleisti buvo tik po jo mirties, kuriuos  užrašė jo giminaičiai ar mokiniai. Vilniaus Gaono kūrybos palikimas – Šventraščio, Mišnos, Talmudo, Švytėjimo knygos, Naujosios Švytėjimo knygos komentarai.

Vilniaus Gaono filosofijos dėka, žydai sukūrė Lietuvoje turtingą ir įvairialypę kultūrą, kuri praturtino pasaulio žydiją. Vilniaus Gaonas Elijahu buvo vienas žymiausių visų laikų talmudistų, jo įtaka kitiems mąstytojams buvo ir yra beribė.

Keletas Vilniaus Gaono pamokymų

Aistras reikia ne užgniaužti, o sukilninti.

Tora kaip lietus gaivina ir sveikus želmenis, ir piktžoles.

Gyvenimas – tai apmaudo ir kentėjimų virtinė, o bemiegės naktys – visų dalia.

Piktžodžiavimo nuodėmė didesnė už visas kitas nuodėmes.

Kokią nors vertę turi tik tai, kas pasiekta sunkiu darbu ir kova.

Pasak Elijahu, kad suprastų daiktą, išmintį ar išmanytų amatą, žmogus privalo laikytis trijų taisyklių:

savo akimis pamatyti tai, kas jam rodoma;

savo ausimis girdėti tai, kas sakoma;

visa tai pajusti širdimi.