Švėkšnos jaunosios kartos iniciatyvos įamžinti žydų atminimą

Nuostabus Švėkšnos štetlas

Švėkšnoje iki Antrojo pasaulinio karo veikė ir savo maldos namus turėjo trys religinės bendruomenės. Žydų bendruomenės palikimas – nuostabus Švėkšnos štetlas. Taip patys žydai jidiš kalboje vadino miestelį. Žydų istorijoje ne bet koks miestelis vadinamas štetlu, o tas, kuriame žydai sudarė žymią gyventojų dalį, darė įtaką miestelio raidai, kultūrai, gyvenimui. Lietuvoje buvo nemažai gyvenviečių, kur žydai sudarė pusę, o neretai ir gerokai daugiau gyventojų.

Švėkšnoje ne tik centrinėje miestelio dalyje išlikę pastatai, sinagoga, pirtis ar tankiai apstatyta turgaus aikštė byloja apie čia kadaise gausiai gyvenusią žydų bendruomenę, bet ir asmeninės istorijos. Siekiant aktualizuoti ir išsaugoti žydų paveldą, jį reikia parodyti kaip integralią ir neatskiriamą Lietuvos istorijos dalį, aiškiai deklaruojant, kad paveldas yra mūsų visų. Norint, kad paveldas taptų traukos objektu, jį reikia puoselėti ir komunikuoti įvairiomis priemonėmis, stengiantis pritraukti lėšų iš skirtingų finansavimo šaltinių.

Paveldo įprasminimas Švėkšnoje

Apie Švėkšnos sinagogos pritaikymą kultūrinėms reikmėms kalbama jau daugiau negu dešimtmetį. Tam, kad nykstančio pastato problema nuolat būtų viešinama, Šilutės Hugo Šojaus Švėkšnos ekspozicija (toliau – muziejus) kasmet įgyvendina bent po vieną projektą. Kad visuomenė iš arčiau susipažintų su žydų kultūra, suvoktų išlikusio paveldo reikšmę, tokie projektai yra būtini. Stereotipinis mąstymas ir į atmintį įaugusios mitais apipintos istorijos trukdo visuomenei priimti žydiškąjį paveldą kaip savo ir atsiranda skirstymas į „mūsų“ ir „jų“.

2012 m. Švėkšnos muziejuje buvo įgyvendintas projektas „Švėkšnos žydų bendruomenė gyva prisiminimuose“, kurio metu buvo praplėsta muziejaus ekspozicija, o Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos moksleiviai rinko medžiagą ir kūrė edukacinį filmuką apie Švėkšnos žydų bendruomenę. Moksleiviai ne tik rinko medžiagą, bet ir turėjo galimybę pabendrauti su žmonėmis, kurie galėjo papasakoti apie Švėkšnos žydų bendruomenę, perteikti savo tarpukario laikotarpio atsiminimus.

2015 m. muziejus įgyvendino projektą „Išsaugokime Švėkšnos sinagogą“, kurio tikslas buvo surengti renginių ciklą, skirtą pristatyti nedideliuose miesteliuose išlikusį žydų bendruomenių architektūrinį ir kultūrinį paveldą. Projekto savanoriais tapo nemažas būrys Švėkšnos gimnazijos moksleivių, kurie ruošėsi priimti svečius, juos vedžiojo po miestelį, pasakojo istoriją. Projekto metu ant Švėkšnos sinagogos pastato langų buvo demonstruojama paroda „Žvilgsniai iš praeities“ (didelio formato fotografijos iš Žemaičių „Alkos“ muziejaus fondų, kurios darytos žymaus Telšių fotografo Ch. Kaplanskio fotosalone tarpukariu). Buvo surengtas seminaras, lektoriai pristatė pranešimus kultūros, tradicijų, literatūros bei architektūros temomis. Renginio kulminacija galima įvardinti vakaro koncertą ant sinagogos laiptų: programą anglų, lietuvių, jidiš ir hebrajų kalbomis atliko Vitalij Neugasimov, o Švėkšnos žydų bendruomenės istorija buvo perteikta 3D projekcijų pagalba: https://vimeo.com/149463740.

2016 m. išsamų ir vertingą baigiamąjį darbą „Daugiafunkcio kultūros centro Švėkšnos sinagogoje interjero projektas“ parašė Vilniaus dizaino kolegijos Interjero dizaino studijų programos studentė Dovilė Bernotaitė. Darbas vertingas ne tik dėl surinktos teorinės medžiagos, bet ir dėl studentės siūlomų dizaino sprendimų bei pastato įveiklinimo galimybių pasiūlos.

Siekiant pasakoti asmenines istorijas ir supažindinti su įvairiu paveldu miestelyje vedama edukacinė ekskursija „Štetlo paieškos“, kurios metu lankytojai supažindinami su Švėkšnos centre išlikusiu žydišku paveldu. Galima ir savarankiškai keliauti sudarytu maršrutu savo išmaniajame telefone ar kitame įrenginyje turint nuorodą: http://arcg.is/1HP1zC .

Atmintis

Kasmet yra minima Europos žydų kultūros diena, prie kurios prisideda miestelio jaunimas. 2019 m. ruošiantis šios dienos minėjimui gimnazistai rinkosi į talką, kurios metu tvarkė Švėkšnos sinagogos vidų, kad po labai ilgo laiko sinagogos durys vėl būtų atvertos lankytojams. Renginio metu pristatyta Iljos Bereznicko paroda „Ne ožkoje laimė“ dalyvaujant pačiam autoriui. Vėliau koncertinę programą sinagogoje atliko Vitalij Neugasimov.

Rugsėjo pabaigoje kasmet Švėkšnoje minima Holokausto aukų atminimo diena, skaitomi vardai, lankoma ir prižiūrima žydų aukų genocido vieta prie Inkaklių. Visada pagerbimo ceremonijoje dalyvauja Švėkšnos moksleiviai su mokytojais.

Siekiant įamžinti jau vienintelio likusio gyvo Holokaustą išgyvenusio švėkšniškio Naftalio Zivo šeimos atminimą, 2019 m. Švėkšnos miestelio centre, prie Zivų šeimai priklausiusio gyvenamojo namo (Liepų a. 23), šaligatvyje buvo įmontuoti 6 Atminimo akmenys (Stolpersteine).

Zivų šeima Švėkšnoje

Zivų šeima nuo seno gyveno Švėkšnoje. Tėvas - Mošė Zivas, mama – Rachelė Pešė Kromaitė Zivienė. Mošė turėjo verslą: prekiavo audiniais, moterišku apatiniu trikotažu ir vyriškomis kelnėmis. Iš viso šeimoje augo 5 vaikai: vyriausiasis Maksas (Motelis), Miriam, Minda (Mindalė), Libė ir jauniausiasis Naftalis. Maksas dar jaunystėje emigravo iš Lietuvos į Pietų Afrikos Respubliką, todėl Holokausto išvengė, Naftalis ir Libė išgyveno. Visi kiti šeimos nariai buvo nužudyti karo metu.

1941 m., kuomet Švėkšna buvo okupuota nacistinės Vokietijos, Naftaliui buvo 16 metų. 1941 m. birželio 28 d. jis su tėčiu (kaip ir dauguma Švėkšnos miestelio žydų) buvo išvežti į darbo stovyklas prie Šilutės. Po poros mėnesių darbo stovykloje Mošė Zivas buvo išvežtas ir nužudytas Šiaudviečių k., netoli Žemaičių Naumiesčio. Po dvejų metų priverstinio darbo stovyklose, 1943 m. Naftalis kartu su kitais likusiais gyvais buvo išvežti į Aušvico-Birkenau (Lenkijoje) koncentracijos stovyklą. Vėliau iš Aušvico buvo perkeltas į Varšuvą, kur turėjo tvarkyti po Varšuvos geto sukilimo sudegusių namų griuvėsius. 1944 m. pavasarį buvo atrinkti stipriausi vyrai, kurie pėsčiomis ėjo iki traukinių stoties, iš ten traukiniu vyko į Dachau koncentracijos stovyklą. Maždaug po mėnesio iš Dachau buvo perkelti į Muldorfo stovyklą, šalia Miuncheno. 1945 m. amerikiečių kariuomenė išlaisvino likusius gyvus kalinius, tarp jų buvo ir Naftalis Zivas.

Atminimo akmenys Švėkšnoje sudėti spalio mėnesį, prieš pat N. Zivo 95-ąjį gimtadienį: https://www.facebook.com/sveksnosmuziejus/videos/1375485475953475/.

Filmas, skirtas Švėkšnos žydų bendruomenei

2019 m. Švėkšnos muziejus vykdė projektą „Švėkšnos žydų bendruomenės įamžinimas“. Projekto metu buvo sukurtas trumpametražis filmas „Švėkšnos žydų bendruomenė: istorija ir paveldas“ (režisierius Nerijus Brokas, 2020 m.), pristatantis Švėkšnos žydų bendruomenę, išlikusį ir sunykusį paveldą. Premjera vyko 2020-01-27 Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos informaciniame centre su mokiniais ir mokytojais, minint Holokausto aukų atminimo dieną.

Filme, kuris yra išverstas ir į anglų kalbą, pasakojama apie miestelį, kuomet jame gausiai gyveno žydų bendruomenė, rodomas iki šių dienų miestelyje išlikęs jos paveldas. Pagrindiniai filmo pasakotojai – Holokaustą išgyvenęs švėkšniškis, Australijoje gyvenantis Naftalis Zivas (g. 1924 m.) ir išgyvenusios švėkšniškės Lėjos Mentaitės sūnus kompozitorius Benhardas Calzonas (g. 1948 m.). Filmu siekiama bent iš dalies atkurti istorinį teisingumą, perduoti kuo daugiau informacijos ir žinių jaunajai kartai, viešinti žmonių istorijas ir prisiminimus. Kerintys miestelio vaizdai, autentiška architektūra ir subtilus pasakojimas skirti ne tik Švėkšnoje gyvenantiems, bet ir po pasaulį išsibarsčiusiems Švėkšnos žydų palikuonims, kurie domisi giminės istorija, ieško savo šeimos šaknų ir perduoda visa tai savo vaikams.

Švėkšnos žydų bendruomenės atminimas įamžintas ne tik Švėkšnoje: Jeruzalėje Bendruomenių slėnyje tarp daugelio kitų sunaikintų bendruomenių yra įrašas Švėkšnos žydų bendruomenei. 2019 m. simbolinė Atminimo obelis buvo „pasodinta“ Litvakų Atminimo sode Žemaitijos nacionaliniame parke, obels gamybą finansavo Lietuvoje gyvenantis Holokaustą išgyvenusios švėkšniškės Lėjos Mentaitės sūnus Benhardas Calzonas.