Panikos pasekmės gali būti sunkesnės nei koronaviruso grėsmė

Koronaviruso pandemija

Kaip jau minėjome, koronavirusas yra naujos struktūros koronavirusas. Todėl, kad ir kokia pažangi bebūtų medicina, vaisto nuo šios ligos dar neatrasta. Mokslininkai sako, jog vakcinos paieškos ir tyrimai gali užtrukti apie dvejus metus. O jos išplitimas, apėmęs kelis žemynus ir sukūręs naujus lokalius židinius, paskatino PSO imtis griežtų priemonių.

Šiuo metu pasaulyje registruoti 218 827 susirgimo koronavirusu atvejai. Liga nusinešė 8 810 gyvybių, o 84 121 susirgusiųjų jau pasveiko. Ligos židiniu vadinamas Uhano miestas Kinijoje. Šioje šalyje nustatyti 81 139 koronaviruso susirgimai.

Europoje šios grėsmingos ligos židiniu tapo Italija, kur jau yra 35 713 susirgusiųjų ir patvirtintos 2 978 šios ligos aukos. Pasveiko Italijoje 4 025 žmonės. Irane susirgo 17 361, Ispanijoje 14 769, Vokietijoje 12 327. Šie skaičiai nuolat keičiasi. Nors pasveikusiųjų skaičius dar nėra didelis, tačiau jis suteikia vilties kiekvienam, susidūrusiam su šia bėda.

Pasigendama vienybės

Koronaviruso protrūkis pasaulyje parodė, kaip žmonija yra pasiruošusi rimtiems iššūkiams. Kiekviena valstybė, atsidūrusi susirgimo rizikos akiratyje, ėmėsi griežčiausių priemonių. Žinia, Lietuvoje nuo kovo 16 dienos dviem savaitėms paskelbtas karantinas. Uždarytos mokymo ir ugdymo įstaigos, pramoninių prekių parduotuvės, atšaukti masiniai renginiai. Valdžia daro viską, kiek tik gali, kad būtų susigrąžinti užsienyje įstrigę Lietuvos Respublikos piliečiai.

Tačiau pandemijos išbandymu grūdinami europiečiai paliko antrame plane savo sukurtą Europos Bendriją. Kažkodėl Briuselyje sėdintys ir priimantys sprendimus, nurodančius kokius pasėlius sėti ir kaip juos auginti, nesiėmė griežtų priemonių koronaviruso plitimui sustabdyti. Netgi Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trampas, skelbdamas apie savo šalies sienų uždarymą, pažymėjo kad Europa nesusitvarko su ligos plitimu.

Ar pasyvus stebėtojo iš Briuselio vaidmuo nėra ženklas, žymintis blėstančią Europos vienybę? Juk susidūrusios su koronaviruso plitimu Europos valstybės ėmėsi kovoti su šiuo reiškiniu pavieniui. O Italija, kur yra didžiausias Europos koronaviruso židinys, buvo palikta viena. Bendrijos šalys atsuko jai nugarą ir, švelniai tariant, išsiskirsčiusios po savo kampus sprendžia problemą kiekviena savaip.

Valstybių sienos uždarytos taip, kad sukelia tranzito problemas. Tačiau vieningo sprendimo šiuo klausimu Briuselyje nepriimta. Tik ar ne Briuselio rankose buvo galimybė, dar užkrato atsiradimo stadijoje pasekti Kinijos pavyzdžiu ir izoliuoti šiaurinės Italijos regioną? Ar ne Briuselis turėjo didžiausias galimybes sukoncentruoti jėgas kovai pavojingame ligos židinyje? Deja, iš Briuselio tik dvelkia pasyvumu, o kiekviena ES šalis su koronaviruso grėsmėmis ir iššūkiais kovoja pagal PSO rekomendacijas ir savo galimybes.

Panikuoti nereikia

Iškilus koronaviruso grėsmei, kovo 19 d., popiet,  Lietuvoje jau buvo suskaičiuoti 36 susirgimo atvejai. Belieka pasidžiaugti, kad dar neturime mirčių.

Tačiau nesame apsaugoti nuo masinės psichozės ir panikos. Tik Vyriausybei pranešus apie pirmuosius žingsnius dėl pandemijos, parduotuvėse buvo išpirkta mėsa ir tualetinis popierius. O supanikavę žmonės dar buvo skatinami įvairiomis netikromis žinutėmis socialiniuose tinkluose. Apsukrūs piliečiai suskubo supirkti dezinfekavimo priemones ir kaukes bei perpardavinėti gerokai brangiau.

Labiausiai nesuprantamas dalinimasis naujienomis socialiniuose tinkluose. Kam to reikia? Daugelis, pamatę bet kokią žinutę, tuoj skuba pasidalinti su draugais ir pažįstamais, bet vėliau išaiškėja, kad ji yra netikra, o vaizdas - kelių metų senumo. Taip nenoromis keliama įtampa tarp žmonių jau ne socialiniuose tinkluose, kuri gali išaugti į paniką.

Štai vienas pavyzdys, pasklidęs socialiniuose tinkluose. Pakankamai plačiai dalinamasi žinute apie prekybos centrų gobšumą ir žymiai padidintas kainas paukštienai. Ir svarbiausia, prašoma dalintis šia žinute, kuri akivaizdžiai nuteikia žmones prieš prekybininkus. Ši žinutė paskatino pasižiūrėti, kokia padėtis Šilutėje? Deja, žymesnio kainų padidėjimo nestebima, nebent tik infliacijos ribose. O ir paukštienos bei tualetinio popieriaus lentynose tikrai netrūksta. Taigi, įsitikinome eilinį kartą, kad socialiniuose tinkluose daugeliu žinučių mėginama manipuliuoti žmonėmis.

Belieka atsakingai reaguoti į sklindančią informaciją ir, neįsitikinus dėl jos tikrumo, neskubėti ja dalintis su artimaisiais. Taip netapsime keliamos panikos smagračio dalimi, kurios pasekmės gali būti sunkesnės nei koronaviruso grėsmė.