Maža streso? Vėl keisime laiką!
Paskutinį kovo sekmadienį, kovo 29 d., 3 val. nakties vėl įvedamas vasaros laikas. Laikrodžio rodykles teks persukti vieną valandą į priekį. Kada baigsis, jei vis dėlto kada nors baigsis tas sezoninis laikrodžių sukiojimas? Jautresni žmonės, kol prisitaiko, būna irzlūs, nepailsėję. O šiemet dėl koronaviruso žmonės ir taip įsitempę.
Įvedant žiemos laiką, paskutinį spalio mėnesio sekmadienį 3 val. laikrodžio rodyklę sukame vieną valandą atgal, o dabar – vėl pirmyn. Ir kaskart dalis žmonių prie tų sukiojimų pripranta tik per savaitę. Ne tik mes Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Todėl dar 2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamentas nusprendė, kad nuo 2021 m. ES valstybės narės galės pačios nuspręsti, kokį vieną laiką pasirinkti. Tos valstybės, kurios pasirinks vasaros laiką, paskutinį kartą sukios laikrodį 2021 m. kovo paskutinį sekmadienį. O pasirinkusios žiemos laiką – 2021 m. spalio paskutinį sekmadienį.
Kodėl nuspręsta atsisakyti dviejų laikų? Rezoliucijos projektą teikęs EP Transporto ir turizmo komitetas akcentavo, jog neaišku, kaip biologinio ritmo sutrikdymas paveikia žmogaus sveikatą. EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas pranešė, jog laiko kaitaliojimui nepritaria 76 proc. europiečių. Iš jų 43 proc. nurodė sveikatos priežastis, o dar 20 proc. teigė, jog laiko kaitaliojimas elektros energijos nesutaupo.
Europos Komisija, savo ruožtu užsakiusi 4,6 mln. europiečių respondentų apklausą, gavo dar įspūdingesnius skaičius. Kaitalioti laiko nepageidavo net 84 proc. europiečių. EP Peticijų komisija teigė gaunanti šimtus peticijų. Taip pat pabrėžta, jog 2017 m. Nobelio premiją už fiziologijos mokslų pasiekimus gavę mokslininkai Džefris C. Holas (Jeffry C. Hall), Mišelis Rosbachas (Michael Rosbach) ir Mišelis V. Jangas (Michael W. Joung) molekuliniu lygmeniu įrodė, kaip žmogų veikia jo biologinio ir išorinio laikrodžių nesutapimai.
EK netgi siūlė atsisakyti laiko kaitaliojimo jau 2019 m., galutinai visose ES valstybėse įvedus vasaros laiką. Tačiau EP leido valstybėms galvoti ilgiau, kuris laikas – žiemos ar vasaros konkrečiai – valstybei labiau tinka. Lietuvoje mokslininkai bei eiliniai gyventojai pasisakė už nuolatinį vasaros laiką.
Psichologo Gedimino NAVAIČIO komentaras:
Žmogaus stresas yra matuojamas balais. Tie balai, kuriuos žmogus surenka per metus, nebūtinai nuo sausio pirmos skaičiuojant, bet galima ir nuo šiandien, yra sumuojami.
Artimo žmogaus, sutuoktinio mirtis duoda 100 stresinių balų. Skyrybos – 70 balų. O vedybos, nors tai malonus stresas, yra 50 stresinių balų, nes vis vien tenka prisitaikyti prie naujų sąlygų. Ir prie malonių aplinkybių, ir prie blogų aplinkybių žmogaus organizmui vis vien tenka prisitaikyti. Pavyzdžiui, atostogos yra 10–12 balų. Leidžiu sau juodu humoru pajuokauti, kad vienos laidotuvės per metus ir atostogos kas mėnesį duoda tą patį streso balų skaičių.
Darbo vietos, gyvenamosios vietos pakeitimas, paskola, mokslo baigimas – tai irgi duoda streso balus. Jei žmogus per metus sukaupia daugiau nei 150 balų, tai vienas iš trijų tiek sukaupusių suserga psichosomatine liga. O jei sukaupia daugiau nei 300 balų, tai suserga 98 proc. individų.
Galiu drąsiai pasakyti, kad karantinas dėl koronaviruso prideda streso balų.
Prie karantino stresinių balų dar reikės pridėti streso balus, gal ne tokius gausius, kai žmonėms reikės prisitaikyti prie vasaros laiko. Vieni prisitaikys per kelias dienas, kiti – per savaitę, o kitiems bus dar didesnis streso poveikis. Todėl klausimas, ar taip gerai gyvename, kad reikia dar papildomo streso dėl vasaros laiko.
Straipsnio komentarai
Nežinau kurios frazės yra banalios, bet man neturėtų būti reikalinga kartotis. Bet tai jau kitokie kartumai. Žinai kaip sakoma kartu kaip du degutu?
