Saugaus eismo diena Lietuvoje
Balandžio 6-oji – Saugaus eismo diena Lietuvoje. Tai diena, suteikianti galimybę dar kartą kiekvienam visuomenės nariui – eismo dalyviui susimąstyti apie žmogiškąsias vertybes – moralę, atsakomybę, sveikatos ir gyvybės trapumą šių dienų globalizacijos pasaulyje.
Saugaus eismo diena Lietuvoje minima jau daugiau nei dešimt metų. Ši diena į atmintinų dienų sąrašą įtraukta 2006 metais (Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymas). Pagrindinis Saugaus eismo dienos tikslas – nė vieno nukentėjusio eismo dalyvio šalies keliuose.
„Eismo dalyvių kultūra – visuomenės kultūros sudėtinė dalis ir atspindys, o saugumas kelyje priklauso nuo kiekvieno mūsų. Protingumas – viena iš dorybių, įgalinanti kelyje būti dėmesingam, laikytis taisyklių, blaiviai vertinti eismo sąlygas, įvairiose situacijose rasti geriausią sprendimą, būti mandagiam, vengti rizikingų veiksmų, keliančių pavojų ne tik sau, bet ir kitiems. Atsakingumas ir teisingumas įpareigoja gerbti ne tik save, bet kitus, laikytis nustatytos tvarkos kelyje – Kelių eismo taisyklių, sąžiningai vertinti savo gebėjimą vairuoti transporto priemonę, nesėsti prie vairo neblaiviam“, – sako Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.
Taisyklės, normos, reglamentai – daugelio nelabai mėgstama gyvenimo dalis, nes labiau pripažįstame laisves, nei suvaržymus. Tačiau būdami kelyje ir dalyvaudami viešajame eisme, negalime elgtis taip, kaip norime. Eismo sistemoje (eismo dalyvis, transporto priemonė, kelias, eismo aplinka) didžiausias vaidmuo tenka eismo dalyviui. Daugiau nei 90 proc. eismo įvykių įvyksta dėl žmogaus kaltės – daromų Kelių eismo taisyklų pažeidimų: neįvertinamos realios situacijos, viršijamas leistinas važiavimo greitis, neatsakingai manevruojama, nesilaikoma kelio ženklų reikalavimų, nepaisoma šviesoforo signalų, nenaudojamos saugos priemonės, kalbama mobiliojo ryšio priemonėmis, prie vairo sėdama išgėrus ir kita.
Per 29-erius Lietuvos nepriklausomybės metus užfiksuota per 141 tūkst. 500 eismo įvykių. Netekome daugiau nei 17 tūkst. 400 žmonių gyvybių, sužeista 166 tūkst. 220 eismo dalyvių. Pagal žuvusiųjų skaičių (65), tenkantį vienam milijonui gyventojų, vis dar esame žemiau Europos Sąjungos vidurkio (2018 metais – 49). Taigi, turime ko siekti, kad būtume saugūs kelyje – pažangos savo mąstyme ir elgsenoje, puoselėti žmogiškąsias vertybes, ugdyti atsakomybės jausmą.
Policijos kapelionas kunigas Algirdas Toliatas, kviesdamas visuomenės narius saugiai elgtis kelyje, teigia: „Bendraukime žvilgsniu, nusišypsokime vienas kitam, juk mandagumas nieko nekainuoja, o tik džiugina ir paperka. Šiltas, kad ir nepažįstamojo šypsnys, gali turėti stebuklingą galią – bent trumpam išsklaidyti niūras mintis, padėti „susiimti“. Pasižiūrėti į save „iš šalies“, savikritiškai vertinti savo veiksmus, reikėtų gebėti kiekvienam. Juk eismo įvykiai, skaudūs jų padariniai, artimųjų netektys didžiąja dalimi priklauso nuo žmogaus netinkamo elgesio – daromų nusižengimų. Atmintina diena – Saugaus eismo diena viena iš progų, tarsi duotybė, mums visiems pamąstyti, ką ir kodėl darome ne taip, elgiamės neatsakingai ar neapgalvotai.“
Dėl šiuo metu daugelyje pasaulio šalių tvyrančios koronaviruso (COVID-19) grėsmės turime dar labiau jausti atsakomybę už save, savo artimąjį, kolegas, pažįstamus. Izoliavimasis, savisauga, buvimas namuose, vengiant kontakto su kitais asmenimis, puiki galimybė šeimoje dar kartą į rankas paimti Kelių eismo taisykles ir jas pakartoti. V. Grašys pastebi: „Šiandien eismo intensyvumas keliuose gerokai sumažėjęs, bet visi kartu, „susidoroję“ su virusu, grįšime į šalies kelius, miestų gatves, kur savitarpio pagarba, atsakingumas, atsargumas ir toliau turi išlikti pagrindinėmis vertybėmis, saugančiomis mūsų visų sveikatą ir gyvybes.“
Lietuvos policijos bendruomenė dar kartą primena: vertinkime tai, kas mums duota – gyvybę, būkime sąmoningi ir aiškiai suvokiantys, kad saugią aplinką kuriame tik mes patys. Gerbkime ir saugokime vieni kitus kelyje.