Prokurorai dirba apsunkintomis sąlygomis
Įvesti veiklos ir judėjimo apribojimai dėl pasaulinės koronoviruso COVID-19 pandemijos keičia įprastas gyvenimo ir darbo normas. Ryšium su tuo plačiai naudojamės nuotolinės veiklos principu. O ištuštėjusių patalpų nebetenka prasmės šildyti. Tai, kad kai kurių patalpų valdytojai nori sutaupyti, suprantama, tačiau ar tinkamai pasirūpinama likusių darbo vietoje darbuotojų darbo sąlygomis?
Prokuratūroje nutrauktas šildymas
Į redakciją kreipėsi Klaipėdos apygardos Tauragės apylinkės prokuratūros darbuotojai, kurie piktinosi Generalinės prokuratūros kanclerio institucijos sprendimu nutraukti šildymą Šilutės prokuratūros pastate. Toks sprendimas matomai susijęs su koronoviruso pandemija, kurios metu dauguma darbuotojų dirba nuotoliniu būdu.
Tačiau yra darbuotojų, kuriems tenka ateiti į prokuratūros patalpas ir dirbti. „Nutraukus šildymo sezoną, nesilaikant įstatymų, nebuvo pasirūpinta darbuotojais, dirbančiais darbo vietoje, nėra net elektrinių šildytuvų“, – stebėjosi prokuroras Egidijus Pankauskas. Todėl tenka dirbti nešildomose patalpose, baiminantis susirgimų peršalimo ligomis.
Apie susidariusią padėtį pamėginome pasiaiškinti institucijoje, priėmusioje sprendimą. Tačiau Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundienė situacijos telefonu nekomentavo. Turbūt nėra gerai, kad paprastos neūkiškumo problemos susidaro institucijoje, kurios pagrindinė pareiga yra užtikrinti įstatymų laikymąsi visuomenėje.
Privalu prisilaikyti mikroklimato normų
Akivaizdu tai, kad patalpų šildymo organizavimo procesą reglamentuoja įstatymai ir taisyklės. Pagal Lietuvos šilumos ūkio įstatymą, valstybės institucijų pastatų šildymo pradžią ir pabaigą skelbia savivaldybės institucijos atitinkamais sprendimais. Šiuo atveju tai būtų Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl šildymo sezono pabaigos. Tačiau pagrindo tam dar nėra, nes vidutinė paros temperatūra dar nesiekia 10 laipsnių Celsijaus.
Tačiau šilumos vartotojai, turintys teisę nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos, nusprendę pradėti arba baigti savo pastatų šildymą kitu laiku, negu savivaldybių institucijų nustatyta šildymo sezono pradžia ar pabaiga, privalo laikytis Lietuvos higienos normų, patvirtintų taisyklėse „Dėl gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimato“.
Nesigilinsime į visus šių taisyklų reikalaujamus parametrus. Tik priminsime, kad gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų oro temperatūra tiek šaltuoju, tiek šiltuoju metų laikotarpiu turi būti ne žemesnė nei 18 laipsnių Celsijaus. Tai vertėtų prisiminti visiems šilumos vartotojams ir patalpų valdytojams. Beje, pavasarėjantys orai yra palankiausi visokiausių virusų plitimui, neišskiriant ir naujojo COVID-19. Todėl saugokime save ir vieni kitus ne tik kaukėmis bei izoliacija, bet ir įvertinkime priimamus taupymo sprendimus.