Šimtametė K. Bastakienė: „Devynmacė padeda nuo 99 ligų. Nepamirškite ir dilginikės“

Gydo 99 ligas

Daug žolelių šyliškė galėtų išvardinti. Žino ir katra nuo kokio negalavimo jai padėtų. Tačiau pasak jos, žmogui labai naudinga devynmacė. Todėl šį augalą ji visada labai vertino. Jos receptas paprastas - užpilti degtine ir palaikyti gerą savaitę. Po to kiekvieną rytą šį vaistą gerti po 50 g. „Padeda nuo visų 99 ligų“, - garantavo Kazimiera.

Įvairiai puikiąją tūbę esame išvadinę – devyneriopas, devynjėgė, devynių vyrų spėka, devynmacė, devynvaistė, šventrožė, šventaropė. Žemaitiškai devinta syla garbiai vadinta, latviai irgi nė kiek neatsilieka – devinviruspieku mini, o lenkai dzievana, vos ne dievų dovana, šaukia.

Devynmacė – pakelių žolė, bet ji tarsi jaunystės eliksyras.

Vyrams ji grąžina potenciją. Ji tinkamiausia vaistažolė vaikams nuo kosulių, peršalimų, lėtinio bronchito, plaučių ligų, mat turi daug gleivinių medžiagų, apvelia išsausėjusias gleivines.

Tūbė turi ir raminamųjų savybių – mažina kvėpavimo takų nervų dirglumą, skausmą, uždegimą, spazmus, stiprina sinusų gleivinę ir palengvina kvėpavimą. Dar ir nuo kompiuterių išsausėjusioms akims tūbė gali padėti, sudrėkinti ir nuraminti.
Tūbe gydomos ir krūtų ligos, visokiausios cistos. Ramina žarnyną, skrandį, žaizdas, akis, užpakalį – tepa visur, kur drėgmės reikia. Gerai tūbių arbatą gerti esant aukštam kraujospūdžiui ir dideliam cholesterolio kiekiui.

Tūbės – ne tik vaikų, bet ir senyvų žmonių augalas, labai svarbi arbatos savybė – padeda pagerinti atmintį, tinka nuo galvos svaigimo, suvaldo netgi Parkinsono ligą. Tuosyk gerti reikėtų po puodelį, vaikams – po pusę puodelio dukart per dieną. Arbata savito skonio, todėl galima pagardinti medumi, kitaip prie skanumų įpratusieji gali raukytis.

O štai ir „žuvų taukų“ receptas vaikams: lygiomis dalimis po žiupsnelį medetkų, ramunėlių ir tūbių žiedų stiklinei vandens, pavirti iki 10 minučių ir įdėjus medaus to nuoviro duoti vaikams po šaukštą triskart per dieną – sustiprins imunitetą, kosuliukai buvę nebuvę nebekibs.

Išgydo rožę

Kazimiera sako, kad žino kaip išgydyti rožę. „Paimkite kamparo tepalo. Juo ištepkite koją. Po to apdėkite piliarožės lapais. Tokius kompresus dėti, kol rožė dingsta“, - patarė pašnekovė.

„Didžiausias vaistas yra ir dilginikė – ji labai stiprina organizmą. Pelynas padeda nuo pilvo skausmų. Nuo plaučių ligų, gripo patariu vaduotis liepžiedžių ir aviečių arbata“, - kalbėjo K. Bastakienė.

Dilgėlių lapeliai ar jauni ūgliai geriausiai išlieka surinkti ir išdžiovinti gegužę. Jų galima dėti praktiškai į visus patiekalus. Dilgėlės gali būti pagrindinis salotų komponentas. Yra įvairių dilgėlių sriubų receptų.

Dilgėlės ne tik maistingos, jos ir medžiagų apykaitą spartina, lieknina, nejaučiant alkio. Prieš vartojant dilgėles reikia nuplauti ir nuplikyti verdančiu vandeniu, kad jos nebedilgintų.

Dilgėlė – augalas, kuriame labai daug kalcio, be to, jis jame yra karbonato pavidalu, taigi nepavojingas inkstams vartojant didelėmis dozėmis. Pagal baltymų kiekį dilgėlė nenusileidžia ankštiniams. Dilgėlių pluošte yra ligninų ir celiuliozės polisacharidų su vitaminais C, K, E, B grupės. Jie padeda pašalinti toksinus. B karotinas pagerina regėjimą. Ir žinoma, dilgėlėse daug aminorūgščių, mikroelementų, kurie kartu su vitaminais stiprina ir gydo žmogaus organizmą. Dilgėlės mažina kraujospūdį. Pavyzdžiui, galite išbandyti šį receptą: 0,1 litro šviežiai spaustų dilgėlių sulčių sumaišykite su 3 šaukštais kefyro ir 1 šaukšteliu medaus. Šį mišinį išgerkite per 2–3 kartus. Dilgėlėse yra vitamino K, pagerina kraujo krešėjimą, pasižymi uždegimo slopinamuoju poveikiu, teigiamai veikia kraujagysles (ypač veido), kovoja su tamsiais ratilais paakiuose. Tačiau nereikia pamiršti, kad tai naudinga ne visiems. Esant kraujoplūdžiui, vartoti taip: 1 šaukštą džiovintų dilgėlių lapų užpilti 0,25 l verdančio vandens, palaikyti 10 min., vartoti 3 kartus per dieną po 10 ml. Dilgėlėse yra skruzdžių rūgšties, kuri turi antiseptinių ir valančių ypatybių. Būtent dėl jos dilgėlės deginamai dilgina. Džiovintų dilgėlių antpilu galima tepti, plauti žaizdas. Skruzdžių rūgštis ir flavanoidai nuo senų laikų saugojo nuo nušalimų; žmones suvyniodavo į dilgėlių antklodes, taip paspartinant jų kraujotaką. Labai naudinga pertis dilgėlių vanta pirtyje. Kelios minutės deginimo, bet kokia puiki savijauta paskui.

Sveikatos receptai

Esant vyriškoms problemoms, I ir II stadijos prostatos adenomai naudojama dilgėlių lapų ir šaknų arbata. 2 arbatiniai šaukšteliai su kaupu dilgėlių lapų ar šaknų užpilami verdančio vandens stikline, 5 minutes verdama, perkošiama. Gerti po 1 puodelį ryte ir vakare 4-6 savaites. 

Vyriškai jėgai didinti, dilgėlių sėklos verdamos kaip arbata ir geriamos 30 minučių prieš valgį arba 1 valanda po valgio.

Esant kepenų skausmams, sumažėjusiam kraujo krešėjimui, mažakraujystei, reumatui, cukriniam diabetui, ūmiems gastritams, enterokolitams, vidiniam kraujavimui, kai kurioms šlapimtakių ligoms, inkstų akmenligei, rekomenduojama gerti dilgėlių lapų ir šaknų arbatą.

Dilgėlė padės pūliniams, votims „išeiti“. Reikia sumaišyti dilgėlės lapus su actu ir vandeniu lygiomis proporcijomis.

Širdies darbui pagerinti 5 valgomuosius šaukštus dilgėlių užpilti puse litro vandens, pavirti ant silpnos ugnies. Gautą arbatą gerti po pusę stiklinės keturis kartus per dieną. Galima ją pasaldinti.

Esant radikulitui ir raumenų skausmams, padės tepalas. Jį pasigaminti nesunku - sumaišome mėsmalėje susmulkintus dilgėlių lapus su sviestu, pridedame trinto krieno. Proporcijos – jūsų nuožiūra.

Dilgėlių gydomosios ypatybės gali būti pavojingos varikoze ir tromboflebitu sergantiems žmonėms. Dilgėlių negalima vartoti nėščioms moterims, nes dilgėlės gali sukelti priešlaikinį gimdymą.

Kazimiera pataria nepamiršti ir poilsio. Moteris nuo jaunystės kasdien nusnausdavo zuikio miegelio – jai tai pagerina savijautą. Nevalgo šyliškė ir šildyto maisto. Tiesa, visas jos maistas užauginamas ir gaminamas tik namuose.