Į mokyklą kai kuriuos mokinius teks atvesdinti

Mokyklos nelankymas tik simptomas
 
Piktybinis pamokų nelankymas dažniausiai būna ne problema, o tik simptomas. Tai rodo, kad vaiko šeimoje yra problemų, kurias ir bando padėti spręsti vaiko teisių specialistai, švietimo darbuotojai, socialiniai darbuotojai.
 
Jei vaiko aplinkoje problemos yra pakankamai didelės, o tėvai ar globėjai neturi socialinių įgūdžių tinkamai vykdyti savo pareigas, vaiko teisių specialistai tokią šeimą įtraukia į socialinės rizikos grupę. Tokią šeimą stebi socialinis darbuotojas, teikiama kitokia pagalba. Socialinis darbuotojas paprastai stebi ir tokiose šeimose esančių vaikų mokymąsi. I. Pranaitienė teigė, kad „šiuo metu Šilutės r. savivaldybėje yra 247 į socialinės rizikos grupę įrašytos šeimos, kuriose auga 503 vaikai, iš kurių 339 yra mokyklinio amžiaus.“ Tiesa, ne visi socialinės rizikos grupėje esantys vaikai turi problemų dėl mokyklos nelankymo.
 
Jei socialinė pagalba nepadeda – vaiko teisių specialistai savo įstatymų arsenale turi ne tik „morką“, bet ir botagą. Netinkamai savo pareigas vykdantiems tėvams gali būti surašytas Administracinių teisių pažeidimų protokolas, pagal ATPK 215 str. Šis straipsnis leidžia skirti baudas nuo 1000 iki 4000 litų.
 
Galiausiai, kaip paskutinė priemonė, mokyklą vengiantis lankyti vaikas gali būti išsiųstas į socializacijos centrą. Tiesa, vedėja pažymėjo, kad ši priemonė iš tikrųjų yra paskutinė. Valstybė laikosi politikos, kad jei tik yra įmanoma, vaikas turi likti šeimoje.
 
Vedėja griežtai ir ryžtingai atmetė mitą, esą probleminėse šeimose augantys vaikai gali vengti lankyti mokyklą dėl skurdžių gyvenimo sąlygų. Problema dėl rūbų ar batų gal buvo aktuali prieš dešimt ar daugiau metų. Šiandien pagrindinės mokyklos nelankymo priežastys tikrai nėra materialinės.
 
Problemų būna ir „gerose“ šeimose
 
Pokalbyje vedėja taip pat pažymėjo, kad mokyklą vengia lankyti ir iš pažiūros „gerose“, vidurinės klasės šeimose augantys vaikai. „Būna taip, kad tėvai, vedini gerų norų, per daug reikalauja iš savo vaikų. Vaikai, negalėdami įveikti aukštai jiems iškeltos kartelės, praranda motyvaciją mokytis ir ima vengti mokyklos. Labai dažnai tėvai yra linkę tik reikalauti, pamiršdami, jog reikia aktyviai domėtis vaiko mokymosi pasiekimais, o kartais ir padėti jam mokytis“, ‒ seniai žinomas, tačiau vis dar dažnai ignoruojamas tiesas dėstė vaiko teisių specialistė.
 
Kartais būna ir taip, kad vaikas ima vengti mokyklos protestuodamas prieš nesutarimus šeimoje. Kartais tokie vaikai turi psichologinių ar net sveikatos problemų. „Sunkiausia būna, kai tėvai nesiryžta pripažinti ir gėdijasi, kad jų vaikas turi problemų, kurioms spręsti reikalinga profesionali pagalba. Tokių atvejų nėra daug, tačiau jų vis dar pasitaiko“, ‒ pasakojo I. Pranaitienė.

Kaimuose žmonės aktyvesni
 
Informacija apie mokyklos nelankančius vaikus Vaiko teisių specialistus dažniausiai pasiekia iš švietimo įstaigų. Tiesa, vedėja pastebėjo, kad vis aktyviau apie problemas vaiko aplinkoje praneša kaimynai ar kiti vietos bendruomenės atstovai. Skyriaus specialistai reaguoja net ir į anoniminius pranešimus telefonu.
 
2013 metais Šilutės rajono gyventojai skyriui pateikė 2725 pranešimus apie galimai pažeidžiamas vaiko teises. Per aštuonis šių metų mėnesius tokių pranešimų skyrius jau gavo 1962. Vedėja pastebėjo tendenciją, kad šiuo klausimu aktyvesni yra kaimiškų vietovių gyventojai. Vis dėlto mieste ar miesteliuose gyvenantys asmenys mažiau domisi savo kaimynų gyvenimu, o pranešdami apie problemas pageidauja likti anonimais.
 
Sakoma, kad visuomenės humaniškumą ir atjautą parodo tai, kaip mes sugebame pasirūpinti silpniausiais savo visuomenės nariais. Mokyklos nelankymas yra pirmasis problemas rodantis signalas. Jį laiku pamačius galima išvengti didesnių problemų ateityje.