Būsima profesija – tarp svajonių ir realybės girnų

Rožinės svajonės išsisklaido pirmą darbo dieną

Pagrindinė problema, su kuria susiduria dar besimokantį ar diplomą ką tik atsiėmusį žmogų įdarbinančios įmonės – praktinių įgūdžių ir apskritai bendrųjų kompetencijų(bendravimo, diplomatijos, mokėjimo naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, ieškoti ir atsirinkti informaciją ir etc.) stoka. Pavyzdžiui, šiuo metu jaunimo tarpe itin populiari kelionių konsultanto profesija. Daugelis abiturientų renkasi šią specialybę vedini romantiškų svajonių daug keliauti, pamatyti, patirti. Tačiau, pasak kelionių agentūros „Baltic Tours“ pardavimų vadovo Andriaus Paulionio, tokiems svajokliams gali tekti nusivilti jau pirmą darbo dieną.

„Kelionių konsultanto darbą, kaip ir kitas profesijas, lydi tam tikri mitai. Pavyzdžiui, dažnas galvoja, kad aš nuolatos keliauju, o į biurą užsuku tik trumpam, - pasakojo A. Paulionis. –Bet taip nėra. Dauguma mano klientų keliauja daugiau nei aš. Kelionių konsultanto darbas – tai biuro darbuotojo darbas, jame daug vadybos, bendravimo ir stresinių situacijų valdymo. Nes kam skambins klientas kad ir vidury nakties, jei kažkas kelionės metu pakryps ne taip, kaip tikėtasi? Ogi kelionių konsultantui“.

Ar mokate suteikti pirmąją pagalbą?

Pasak „Skrendu.lt“ projektų vadovės Rasos Levickaitės, kolegijos ir universitetai, rengdamiir vykdydami turizmo studijų programas bei ruošdami naujus darbo rinkos dalyvius, turėtų labiau atsižvelgti į šių dienų rinkos poreikius: „Dažnai susiduriame su problema, kai į darbo pokalbį atėjusiems aukštosios mokyklos absolventams stinga supratimo apie kelionių konsultanto darbą – kas antras nustemba, kad jo darbas nėra keliauti“.

R. Levickaitė vardija būsimam kelionių konsultantuibūtinas bazines kompetencijas: tai puikios lietuvių kalbos žinios, bent dvi užsienio kalbos, kompiuterinis raštingumas, geografijos, istorijos žinios, geri komunikacijos, bendravimo bei psichologijos įgūdžiai ir net gebėjimas suteikti pirmąją pagalbą. Specifinės kompetencijos apima bent kelių rezervavimo sistemų pagrindų išmanymą, gebėjimą greitai atsirinkti turizmo produktus ir pasiūlyti vartotojui kelis geriausius variantus, tarpkultūrinę komunikaciją, etiketo ir turizmo paslaugų išmanymą. Tarp profesionalių darbo kelionių agentūroje kompetencijų patenka turizmo teisinės bazės, politikos formavimo, mokesčių bazės išmanymas, projektų valdymo įgūdžiai, rinkos analizė, naujų produktų kūrimas ir plėtojimas,technologiniai sprendimai. „Šie gebėjimai turėtų būti nuosekliai ugdomi visų studijų metu, – pabrėžė R. Levickaitė. – Dažnai pasitaiko, jog apie šiuos keliamus ar pageidaujamus reikalavimus absolventai pirmą kartą išgirsta tik per darbo pokalbį ir pasižada viską per mėnesį išmokti, tačiau būtų daug naudingiau, jei į tai kompleksiškai būtų atsižvelgiama visų studijų metu“.

Raktas į sėkmę –praktiniai įgūdžiai

Pasak Vilniaus kolegijos Turizmo vadybos katedros atstovės Alinos Katunian, norint paruošti kompetentingus turizmo specialistus yra svarbune tik supažindinti studentus su šio specifinio sektoriaus teorija ir taisyklėmis, bet ir lavinti praktinius įgūdžius:„Tai patvirtinair mūsųsocialiniai partneriai – turizmo įmonės“.

Vilniaus kolegijos studentai praktiką atlieka du kartus: antrame ir trečiame kurse. A. Katunian teigimu, Turizmo katedra ypač skatina atlikti praktikąužsienyje. Socialinių partnerių dėka, tokią galimybę turi beveik pusė turizmo vadybos studentų.

„Jau ne vienerius metus bendradarbiaujame su vienu didžiausių kelionių organizatorių Lietuvoje „Tez Tour“. Šios partnerystės dėka dalis mūsų turizmo vadybos besimokančių studentų turi galimybę atlikti 3-6 mėnesių praktiką užsienio kurortuose, dirbdami kelionių vadovų asistentais, - sakė A. Katunian. - Užsienio pavyzdžiai rodo,  jog tokios praktikos, ypač jei jos trunka ilgiau, labai naudingos. Studentams suteikiama galimybė susidurti praktiškai su visu tuo, ko jieyra mokomi nuo pat pirmo kurso“.

Atrankoje į „Tez Tour“siūlomas praktikas gali dalyvauti visi, tačiau kelionių organizatorius visuomet atsižvelgia į studentų pažymių vidurkį bei užsienio kalbų išmanymą. Per metus į tokią praktiką išvyksta apie 12–20 Vilniaus kolegijos auklėtinių.

Šveicarai rūpinasi net asmeninėmis savybėmis

Verslo ir turizmo vadybą Liucernoje, Šveicarijoje,jau antrus metus studijuojantis Robertas Bulbukas pastebi, jog ten praktikai skiriamas ypatingas dėmesys. „Šešių mėnesių praktiką atlieka kiekvienas studentas, - pasakojo Robertas. – Kadangi tai – visos dienos užimtumas, mums už pusės metų praktiką mokama alga. Taip pat netrūksta ir trumpiau trunkančių praktikų, pavyzdžiui, dalis etiketo pamokų vyksta restorane tam, kad žinios būtų greičiau įsisavintos ir per iškilmingą vakarienę netektų pasiklysti tarp kelių skirtingų šakučių“.

„Šveicarai turizmo sektoriumi rūpinasi ypatingai. Yra net toks apibūdinimas – „šveicariškas mokymas“ (Swiss Training), kuris siejamas su kvalifikuotu personalu bei vadyba“, - sakė R. Bulbukas.

Vaikinas pastebėjo, jog praktika Šveicarijos aukštojoje parenkama individualiai, pagal studento asmenybę, poreikius ir gebėjimus. Beje, studijų metu rūpinamasi ne tik teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, bet ir asmenybės tobulinimu. Tam, kad studentams būtų įskiepyti tradiciniai šveicariški bruožai: patikimumas bei atkaklumas.