Pagėgiuose iššūkis priimtas - nuotolinis mokymas vyksta

Pasieks kompiuteriai

Pagėgių savivaldybės pedagoginės įstaigos, kaip ir visos Lietuvos, dirba nuotoliniu būdu. Programomis Eduka klasė, Zoom, mesendžeriais, įvairiais prietaisais, telefonais, kompiuteriais ir t. t.

Pagėgių savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja V. Sirvidienė kalbėjo:

„Mus pasieks Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skirti kompiuteriai, kurių trūksta Pagėgių savivaldybės moksleiviams, kad pilnai vykdytume nuotolinį mokymą. Jų trūko 52. Tačiau, ministerijos nurodymu, mokyklose galima išmontuoti kompiuterines klases ir kompiuterius skolinti moksleiviams. Kitaip tariant, kiekviena mokykla tai gali daryti savo nuožiūra. O mokytojai turi gebėti valdyti technologijas. Toks reikalavimas, net pažymėjimus turi pristatyti. Laikas parodė, kad tai ne dėl pažymėjimo, tai tapo kasdienybe. Kalbindama mokyklų vadovus neišgirdau didelių problemų, priešingai - vadovai džiaugėsi galėdami prisijungę stebėti pamokas, pasidžiaugti, kaip puikiai tvarkosi pedagogai.

Organizuoja konferencijas

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija mums, skyrių vedėjams, taip pat organizuoja nuotolines konferencijas. Praėjusią savaitę ministras Algirdas Monkevičius dėkojo už sklandų ir operatyvų darbą. Pasak ministro, pedagoginė bendruomenė per dvi savaites įveikė didžiulį iššūkį.

Pagėgių savivaldybėje susikūrėme švietimo specialistų, įstaigų vadovų ir pavaduotojų grupę ir po kiekvienos darbo dienos apžvelgiame dienos įvykius, dalinamės patirtimi, prireikus padedame vieni kitiems. Penktadienį turėjome bendrą konferenciją, kurioje aptarėme situaciją. Ne paslaptis, kad labai pasiilgome gyvo bendravimo. Tiesiog jau yra poreikis vieniems kitus pamatyti“, - pasakojo V. Sirvidienė.

Pagėgių pradinės mokyklos direktorė Loreta Chasijeva situaciją įstaigoje apibūdino taip:

„Turėjome mokyklos pedagogų posėdį nuotoliniu būdu. Nustebau, kaip žmonės nori paprasčiausiai pasišnekėti, pabendrauti. Su mokinių tėvais bendraujame kaip ir visi visomis įmanomomis priemonėmis. Daug konsultuojame telefonu. Didelių problemų neturime, tačiau buvo pedagogų, kurie klausė: „Ar nėra nuotolinės paslaugos - psichologo pagalbos tėvams?“.

Pirmosios pamokos buvo triukšmingos, šiek tiek chaotiškos. Prisijungė visa klasė, tiesiog buvo sunku suvaldyti. Vaikai krykščia, jiems smagu vieniems kitus matyti, kalbėti per kompiuterį, todėl gerokai trūko drausmės. Teko šią situaciją spręsti. Perspėjome vaikus, kad atjungsime mikrofoną. Šiek tiek padėjo. Pagėgių savivaldybės Socialinės paramos skyriui reikėjo pateikti duomenis, kiek turime šeimų, kurioms reikalinga pagalba šioje situacijoje. Džiugina tai, kad mokykloje neatsirado nė vienos šeimos, kuriai reikalinga socialinė pagalba. Susidūrėme tik su viena kita menka problema. Panemunėje blogai veikia interneto ryšys, vienoje šeimoje yra keturi  skirtingose klasėse besimokantys vaikai, o turi tik vieną kompiuterį, ir kitos smulkios problemos, kurias išspręsime. Viena mokytoja turėjo atliekamą kompiuterį ir jį padovanojo savo mokiniui.

Virte verda

Kai pasirodė informacija respublikinėje spaudoje, kad mokyklos bus aprūpintos kompiuteriais ir galės duoti moksleiviams, pajutome manipuliaciją. Vienas kitas pradėjo skambinti ir sakyti, neva jo planšetė pradėjo strigti, kompiuteris - streikuoti. Na, bet situaciją valdome ir skolindami kompiuterius sutartyje įrašome, kad kompiuterius skoliname išskirtinai mokymosi reikmėms.

Pavaduotoja stengiasi sudaryti tvarkaraštį, kad nesidubliuotų pamokos skirtingų klasių vaikams, nes žinome, kad šeimose yra ne po vieną pradinių klasių mokinį. Mokytojų padėjėjoms taip pat netrūksta darbo. Jos turi susisiekti su vienu ar kitu mokiniu ir dirba individualiai konsultuodamos mokinius. Šioje situacijoje įžvelgiu daug gerų dalykų. Visų pirma gražu žiūrėti, koks bendradarbiavimas vyksta tarp pedagogų. Būdavo, pertraukų metu susitinki, persimeti žodeliu, papasakoji neeilinę situaciją ir pan. Dabar gi gyvenimas tarp pedagogų elektroninėje erdvėje virte verda.

Iš mokytojų išgirdau, kad kai kuriems moksleiviams šis mokymosi būdas taip prigijo, kad kiti mokiniai toli gražu taip stropiai nedirbo klasėje, kaip dirba iš namų nuotoliniu būdu. Esame dėkingi ministerijai, savivaldybės Švietimo skyriaus specialistams už supratingumą ir suteiktą savarankiškumą. Nejaučiame jokios perteklinės informacijos, nereikalauja jokio biurokratinio popierizmo, daug ką leido daryti savo nuožiūra. Pedagogams internetinių seminarų netrūko niekad, bet kiek daug ir kokiomis tik nori temomis jų yra dabar. Visi seminarai, mokymai yra nemokami, tik tobulėk‘, - apie susiklosčiusią situaciją pasakojo L. Chasijeva.

Ar vaikų darželio mažieji taip pat draugauja su technologijomis? Apie tai kalbėjome su Pagėgių lopšelio-darželio direktorės pavaduotoja Birute Aliukoniene.

Ji teigė: „Mūsų kartos pedagogai to nėra patyrę. Tai tikrų tikriausias iššūkis. Bet turime įgyvendinti ugdymo programas. Kas belieka, pasirinkti patogią virtualią aplinką ir dirbti. Auklėtojos kuria grupes, bendrauja visais įmanomais būdais su vaikais, tėvais ir džiaugiasi sulaukusios atsako. Tėvai siunčia vaikų padarytų darbelių fotografijas. Paruošiamoji grupė dirba Zoom platformoje ir bendrauja kasdien po 30 minučių matydami vieni kitus. Vaikams labai daug džiaugsmo – mojuoja, krykščia, rodo žaislus... Auklėtojoms sudėtinga, bet įveikiama. Kitų grupių auklėtojos pateikia informaciją apie reikiamas priemones darbeliui, kurį numatę pasigaminti, tėvai pasiruošia, tuomet demonstruoja procesą... Na, kaip ir kiti šiuo metu, taip ir bendraujame.

Darbas - sunkesnis

Tiesiog pats gyvenimas parodo, kaip ir ką daryti. Logopedė irgi nesustojo, dirba nuotoliniu būdu. Jei kas iš darbuotojų buvo abejingi kompiuterinėms technologijoms, tai dabar neturi pasirinkimo. Ir nė vienas darbuotojas nesiskundžia, o džiaugiasi galimybe įgyti tiek daug patirties. Tiesiog esame priversti tobulėti. Ir tai tik į gerą.“

„Jeigu mus lydės nusiteikimas išlikti sveikiems, tai jokie iššūkiai nebaisūs“, - pokalbį telefonu tęsė Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos direktorius Vaclovas Navickas. - Darbas, be abejonės, daug sunkesnis. Pirmąsias dvi savaites, kol moksleiviai atostogavo, mes, pedagogai, intensyviai studijavome įvairiausias programas, technologijas. Dabar jau dirbame su moksleiviais. Darbas visiškai kitoks. Jeigu stovėdamas prieš klasę ją valdai, jauti vaikų nusiteikimą, žvilgsnius, emocijas ir per 1 minutę gali pasakyti srautą informacijos, tai dabar viskas kitaip. Visų pirma - nejauti, nematai. Antra - parašai žinutę, lauki atsakymo. Tai atima daug daugiau laiko.

Todėl pamokų grafikus koregavome ir mažinome pamokų, bet ilginome jų laiką. Dabar viena pamoka trunka dvi valandas. Ir individualioms konsultacijoms turime nustatę laiką. Jos vyksta nuo 8 iki 17 valandos. Bet tai tik oficialumai. Niekaip netelpame tame laike. Mokiniai rašo ir turime reaguoti. Pavyzdžiui, vakar paskutinį atsakymą mokiniui rašiau 22.45 val. Štai jums ir darbo grafikas. O kur dar vaizdinės medžiagos paruošimas. Visi pedagogai jos turi sukaupę, bet dabar ją turime visokiais būdais perkelti į elektroninę erdvę - konvertuoti, skenuoti, fotografuoti.

Viskas įmanoma, bet kiek laiko tam reikia, ar susimąstėte. Pats mokymo procesas vyksta, kaip ir visur. Per pamoką apie 20 minučių bendraujame pasitelkę vaizdo programą, tada išjungiame, duodame užduotis, skiriame laiko, laukiame atsakymų. Stengiamės per dvi valandas atlikti kuo daugiau užduočių, tačiau pedagogams sakau: neperspauskime nei savęs, nei vaikų, juk jei dienoje yra 8 pamokos ir visi duosime mokiniui aštuonias ir daugiau užduočių, tuomet jo mokymosi grafikas - visą parą? Ir visai nesvarbu, kad fiksuotos pamokos yra iki 15 valandos. Taip tikrai neišeina.

Pamokoms, kurios yra užskaitomos įskaitomis, užduotis į elektroninę erdvę keliame dviem savaitėms. Technologijų mokytojai įkelia puikią vaizdinę medžiagą, kaip pagaminti vieną ar kitą daiktą, ir vaikai laisvi savo darbo grafike, kad tik rezultatas būtų. Abiturientams mokymosi procesas niekuo nesiskirai nuo kitų klasių moksleivių. Skaitome literatūrą, atliekama trumpas, ilgas apklausas, testus. O štai egzaminai – visiška nežinomybė. Jau dabar kai kas yra perkelta į birželį. Ministerija per dvi savaites ketina informuoti, kaip bus su abiturientų egzaminais. Neatmetama galimybė, kad abiturientams bus tik metinis žinių įvertinimas.

Problemų neturi

Problemų su technologijomis neturime. Tačiau yra mokiniai, gyvenantys atokesnėse vietovėse, kur nėra interneto. Gerai, sakykime iki Velykų ministerija aprūpins kompiuteriais, gal prie jų bus ir modemai, bet tokiu atveju, kas mokės už interneto ryšį? Neaišku.

Išgyvename nepaprastą laiką ir mūsų išgyvenimą lemia du dalykai: mokytojų ir moksleivių gebėjimas valdyti technologijas ir tinkamas aprūpinimas jomis. Juk dabar mokymo procese turi būti garsas, vaizdas ir dar kur tekstą parašyti. Tokiu atveju ant stalo pas kiekvieną yra kompiuteris, telefonas, skaneris, kas tik padeda procesui.

Baigdami bendravimą virtualioje erdvėje, darbą su kolegomis dabar jau baigiame ne tokiu palinkėjimu kaip anksčiau: „Taupyk balsą“, bet sakome „Gerų akių, mielas kolega.“

Belieka pasinaudoti japonų išmintimi, kad kiekvienoje situacijoje reikia ieškoti teigiamos pusės. Taip teigia ir Pagėgių krašto pedagogai.