K. Mačijauskas: krepšiniui reikia jaunų trenerių

Sėkmingai užbaigęs mokslus Šilutės pirmojoje gimnazijoje, toliau K. Mačijauskas studijavo Klaipėdos universitete kūno kultūros ir sporto pedagogiką. O 2019 metais tapo edukologijos mokslų magistru. Nors krepšininkų ir jų trenerių darbo specifika neturi nuolatinės vietos, tačiau šis specialistas savo gyvenimą sieja su Šilute. Apie tai, kaip jis vertina savo darbą, kokie tikslai ateityje, Kęstutis mielai pasidalino savo mintimis su „Šilokarčemos“ skaitytojais.

- Kokia vertingiausia pamoka, įgyta praėjusiame sezone?

- Vertingiausia pamoka tai, kad supratau, jog daug darbo reikia įdėti ne tik žaidėjus treniruojant, bet ir analizuojant priešininkų žaidimą. Kuo daugiau analizuodavau varžovus, tuo lengvesnės ir sėkmingesnės varžybos. Tam reikia skirti daug laiko. Daug laiko reikia skirti smulkmenoms. Kuo daugiau darbo įdėsi, tuo geresni rezultatai.  Pažystami treneriai dalinosi patarimais, bet visi pagrindai atrasti mano paties. Jau būdamas asistentu pradėjau naudoti analizės metodus, tačiau trenerio poste tai teko pilnai įgyvendinti. Informacijos sėmiausi ir iš savo, kaip žaidėjo, patirties.

- Kaip vertini netikėtą sezono pabaigą dėl pandemijos?

- Pradžioje buvo minčių, kad buvo galima stabdyti, bet laikas parodė, kad sprendimas lygoje buvo priimtas teisingas. Komandai iškelti tikslai buvo patekimas į finalo ketvertą. Tačiau sezono pabaigoje pasipildėme trūkstama grandimi. Tai vidurio puolėjai, kurie užpildė mūsų spragas, kas vėliau pasirodė mūsų žaidime. Todėl supratome, kad su turima komandos sudėtimi galime kovoti dėl aukščiausių apdovanojimų. Žinoma, gaila, kad pakovoti nepavyko dėl nutraukto sezono, tačiau tokioje situacijoje pelnytai užėmėme 3 vietą. 

- Kaip vertini užsieniečių pasitraukimą?

- Iš žmoniškos pusės aš jiems pritariu. Kiekvienas iš mūsų turime šeimas ir esame jautrūs tuo klausimu. Juolab, kad oficialūs asmenys skelbė grasinančias žinias dėl sienų uždarymo. Dėl komandos interesų ir nebaigto sezono šiek tiek kartėlio paliko. Į paskutines rungtynes Klaipėdoje vykome ne pačios geriausios nuotaikos, žinodami, kad komandos gretose nebus dviejų lyderių. Tačiau šios varžybos parodė tikrąją komandos kovingą dvasią. Džiugu, kad mes nugalėjome principinį varžovą, dar daugiau džiaugiuosi, tais žaidėjais, kurie lemiamu momentu nepavedė ir parodė savo geriausias savybes.

- Ar būtinas komandos strategui asistentas?

- Be jokios abejonės, trenerio asistentas ir jų kiekis turi didžiulės įtakos komandos žaidimo organizavimui ir rezultatams. Ačiū Jonui Gavėniai, kuris dirba be jokio atlygio, iš idėjos. Jo indėlis į pergales yra didžiulis ir neįkainojamas. Ir ankstesniais sezonais „Šilutės“ komandoje ne visuomet vyriausiasis treneris turėdavo trenerio asistentą. Manau, kad visavertis trenerio asistentas duotų daugiau galimybių. Juk galima pasiskirstyti sritis, už kurias atsakingas, ir joms skirti daugiau dėmesio. Juk tai yra visose aukšto lygio komandose.

- Ar būtina jaunimo rengimo sistema, kokią naudoja stipriausios šalies krepšinio komandos, tarp jų - ir trenerių?

- Matote, trenerio asistentais daugumoje atvejų skiriami jauni žmonės, neseniai baigę atitinkamus mokslus. Šilutėje, sporto mokykloje, jaunų trenerių nėra. Tai ir yra blogiausia. Tektų kviestis asistentą iš kitų miestų. Tai sukeltų jo kaštus dėl buitinių dalykų – apgyvendinimas, maitinimas. Savame mieste mes tokio jaunimo neturime. Žinoma, idealu būtų, kad sporto mokykloje dirbantis jaunas treneris, darbuotųsi šalia reprezentacinės komandos vyriausiojo trenerio. Na, o vyresnio amžiaus treneriai, manau, nenorėtų būti tik asistentais.

- Kokia nuomonė dėl jaunimo ugdymo?

- Jaunimo ugdymas vyksta. Sporto mokykloje darbuojasi treneriai, kurie išaugina gerus krepšininkus. Geriausieji patenka į vyrų komandą. Tai broliai Tautvydas ir Dovydas Rimkai, Robertas Miliauskas, Vingaudas Radišauskas. Aš taip pat dar norėčiau darbuotis su vaikais. Jau esu pateikęs prašymą dėl pačių mažiausių vaikų krepšinio grupės treniravimo sporto mokykloje. Deja, kol kas aiškumo šiuo klausimu nėra.

- Kokie ateities planai?

- Artimiausiu metu norėčiau padaryti dvi vasaros stovyklas Šilutėje. Viena būtų skirta vaikams, kita - suaugusiems. Pastaroji stovykla būtų skirta krepšininkų peržiūrai, kurie galėtų atstovauti „Šilutės“ komandai. Toks metodas praėjusiais metais pasiteisino, kada su treneriu Laimonu Eglinsku vasaros stovyklos dėka suradome Ernestą Sederevičių ir Omarą Alstoną. Ir rezultatas pasiteisino. Ir dabar po truputį kalbuosi su žaidėjais, norėčiau išlaikyti praėjusio sezono komandos branduolį. Šiuo metu komandoje likę Sederevičius, Jokubaitis, Miliauskas ir Radišauskas. Bendrauju su Džiaugiu, Lekavičiumi, Sylla, Poška, Gaidžiu. Yra reali tikimybė, kad šiuos žaidėjus išvysime ateinančiame sezone.

- Kuris jaunas krepšininkas atsiskleidė?

- Labiausiai patobulėjęs krepšininkas – Ernestas Sederevičius. Perėjęs iš regionų krepšinio lygoje žaidžiančios komandos, kurioje nebuvo lyderiu, jis sugebėjo įsitvirtinti pagrindinėje „Šilutės“ sudėtyje, pelnytai užimdamas vietą starto penkete. Tai yra didelis spurtas ir kitais metais tikiuosi dar geresnių rezultatų. 22 metų tobulėjantis krepšininkas turi daug perspektyvų.

- Kaip leidi laiką karantine?

- Turbūt kaip ir daugelis žmonių šiuo metu, leidžiu laiką namie, stengiuosi kuo mažiau eiti į lauką, laikausi rekomendacijų. Karantino metu atsirado proga prisiminti ir senai pamirštą pomėgį – žvejyba. Beveik kiekvieną dieną važiuoju pažvejoti. Tai geriausias laikas mąstyti, kurti planus.