Kultūros namų rekonstrukcijos darbus laimėjo bankrutuojanti įmonė
Praėjusių metų liepos 23 dieną Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis pasirašė rangos sutartį dėl Šilutės kultūros ir pramogų centro rekonstrukcijos. Daugiau nei keturių milijonų vertės darbus įsipareigojo atlikti statybininkai iš sostinės UAB „Irdaiva“ kartu su jungtinės veiklos partneriais UAB „Statybų kodas“ bei UAB „Stamela“. Tačiau pagrindinio laimėtojo atžvilgiu jau yra vykdoma bankroto procedūra, jis pasitraukė iš sutarties vykdymo. Darbus tęsia kita to paties savininko įmonė ir Šilutės statybininkai.
Konkurso laimėtoja bankrutuoja
Įmonė iš Vilniaus, užsiimanti naujų namų, gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybomis, laimėjo atvirąjį (supaprastintą) konkursą pagal Šilutės rajono savivaldybės administracijos skelbtą pirkimą Nr. 423193. Pasirašiusi po Šilutės kultūros ir pramogų centro rekonstrukcijos darbų sutartimi, kurių numatyta vertė yra 4 827 477 eurų, įmonė netrukus pakeitė pavadinimą į UAB „Active Construction Management“.
O spalio mėnesį įmonės generalinio direktoriaus Vito Lopinio prašymu jai buvo pradėta bankroto procedūra. V. Lopinys nurodė, kad įmonė yra nemoki, dėl lėšų stygiaus nebegalės tęsti veiklos bei atsiskaityti su kreditoriais. „Active Construction Management“ teisme teigė, kad jos turtas yra 10,447 mln. eurų, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – beveik 6,1 mln. eurų. Be to, praėjusiais metais įmonės nuostoliai siekė daugiau nei 2,5 mln. eurų. Apie vienos didžiausių šalies statybų bendrovės bankrotą buvo rašoma ir respublikinėje spaudoje.
Na, o sutarties pasirašymo momentu su Šilutės administracija viešai prieinami duomenys apie įmones jau skelbė, kad rangovas neišbrenda iš skolų liūno ir yra spaudžiamas kreditorių. Paskutiniais duomenis, UAB „Active Construction Management“ per praėjusius metus buvo 23 teismo procesų dalyvė. Šiuo metu turi galiojantį turto areštą 458 389,62 eurų sumai. Darbuotojų skaičius šių metų pradžioje sumažėjo nuo108 iki 4 darbuotojų, o skola SODRAI jau siekia 106 712.54 eurų.
Pažymėtina, kad ši įmonė netapo staiga bankrutuojančia. Procesas buvo ne vienadienis. O problemų aušra išaušo dar 2015 metais, kuomet jau buvo prašoma iškelti bankroto bylą UAB „Irdaiva“. Taip pat 2015-aisiais įvertinimas „Crefo Cert STABILUS“ atšaukiamas, įmonei nebeatitinkant šio sertifikato reikalavimų. Beje, šio sertifikato ženklas tebesipuikuoja ant įmonės oficialaus blanko, pridedamo prie rangos sutarties. Įmonei 2017-03-29 buvo pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir panaudojimo, pinigų plovimo ir piktnaudžiavimo tarnyba. Visi šie duomenys yra skelbiami viešai. Taigi, kaip su tokia spalvotu istorijos šleifu įmonė pasirašė beveik penkių milijonų eurų vertės projektą?
Kartelinių susitarimų šleifas
Tačiau tai ne vienintelės Šilutės kultūros ir pramogų centro rekonstrukcijos darbų konkurso laimėtojo tamsios dėmės. „Verslo žiniose“ buvo rašyta, jog „2017 m. gruodį Konkurencijos taryba paskelbė nustačiusi, kad UAB „Irdaiva“ ir Panevėžio statybos trestas susitarė bendrai dalyvauti ir nekonkuruoti 24-iuose Vilniaus vystymo kompanijos organizuotuose mokyklų ir darželių atnaujinimo bei modernizavimo darbų viešuosiuose pirkimuose. Konkurencijos taryba padarė išvadą, kad 2013-2015 m. vykusiuose pirkimuose abi statybų įmonės realiai galėjo dalyvauti atskirai ir varžytis tarpusavyje.
Vis dėlto, užuot konkuravusios, bendrovės nusprendė perkančiajai organizacijai pateikti bendrus komercinius pasiūlymus ir taip apribojo konkurenciją. Kartu jos laimėjo užsakymų už 18 mln. Eur. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suinteresuotų dalyvių skundus šioje byloje nagrinėjo š. m. balandžio 22 dieną dėl 12,2 milijonų eurų baudos už kartelinius susitarimus. Iš kurių bendrovei „Irdaiva“ buvo skirta 3,69 mlijonų eurų dydžio bauda. Sprendimas byloje dar nepaskelbtas.
Išduotų partnerių nepavydėtinas likimas
Taip pat „Verslo žiniose“ nuskambėjo ir istorija apie baseino statybą sostinėje. Buvo rašoma, kad „užbaigti Vilniaus Lazdynų baseino statybos nesutikę rangovai dėl nutrauktos sutarties Vilniaus miesto savivaldybę padavė į teismą. Šių metų vasario pabaigoje UAB „Irdaiva“ jungtinės veiklos partneriai – įmonės „Montuotojas“, „Axis Power“, „HSC Baltic“ ir „Mitnija“ – pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui dėl „viešojo pirkimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir teisinių pasekmių“.
Rangos sutartį Savivaldybė nutraukė 2020 m. vasario 12 d. Šiuo metu atlikta apie 40 proc. visų baseino statybos darbų. Bankrutuojant pagrindiniam rangovui UAB „Active Construction Managent“ (buv. „Irdaiva“), Savivaldybė šių metų sausio pabaigoje pranešė neradusi sutarimo su jungtinės veiklos partneriais dėl statybos užbaigimo ir pasiruošusi nutraukti sutartį, o bendroves įtraukti į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Tai rangovams užkirstų kelią trejus metus dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Įmonės „Montuotojas“, „Axis Power“, „HSC Baltic“ ir „Mitnija“ bendrame pareiškime anksčiau aiškino, jog liko situacijos įkaitėmis, kai pagrindinis rangovas „Active Construction Management“ (buv. „Irdaiva“) paskelbė bankrotą ir galbūt neatliko tiek darbų, kiek nurodyta dokumentuose. O Savivaldybei jungtinės veiklos partneriai priekaištavo dėl netinkamos statybų priežiūros.
Įmonių sąsajos
Kitas Šilutės kultūros ir pramogų centro rekonstrukcijos konsorsiumo dalyvis UAB „Statybų kodas“ taip pat turi bėdų. Pastaruoju metu įmonė yra atsakovė penkiose bylose dėl įsiskolinimų. Nors tai iš pirmo žvilgsnio nieko blogo nesako. Ko nebūna gyvenime, tuo labiau - verslo santykiuose. Tačiau vis tiek nerimo styga turėtų skambėti. Teismai - tai paskutinė instancija, kurios pagalba galima teisėtai išsireikalauti pinigus. Jei ši priemonė neveikia – kitas žingsnis bankroto procedūrų link.
Bent kol kas šios įmonės atžvilgiu viešai nesimato itin niūrių prognozių. Tačiau yra sąsajos su jau minėta bankrutuojančia įmone. UAB „Statybų kodas“ vienintelis akcininkas Irmantas Kubilius yra ir pagrindinis UAB „Active Construction Management“ (buv. „Irdaiva“) akcininkas. Taigi, šios įmonės susijusios nuosavybe. Vilniaus savivaldybės vicemeras Vaidas Benkunskas, kilęs iš Šilutės, suabejojo šių įmonių skaidria veikla. Dėl Vilniaus baseino statybų vingrybių jis prašė prokurorų įvertinti, ar šių įmonių atstovų veiksmuose nėra sukčiavimo ar nusikalstamo bankroto požymių.
Bankrotas tyčinis?
Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, priimtoje š. m. kovo 5 d., minimi Neringos savivaldybės įtarimai tuo, kad UAB „Active Construction Management“ bankrotas galimai yra tyčinis. Mat pagal Neringos savivaldybės administracijos pareiškimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimai nusikalstamų UAB „Active Construction Management“, UAB „Statybų koordinatoriai“ ir kitų asmenų veiksmų, vykdant Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstravimo darbus.
Bendrovė, žinodama apie neišvengiamą bankrotą, siekė gauti iš Neringos savivaldybės administracijos trigubai didesnio dydžio apmokėjimą už darbus. Taip pat yra pagrindo teigti, kad UAB „Active Construction Management“ veikla, žmogiškieji ištekliai, patirtis ir žinios (know-how) buvo perkelti į kitą to paties akcininko valdomą bendrovę UAB „Statybų kodas“. Savo įtarimus Savivaldybė patvirtina teismui pateikdama neskelbiamus Klaipėdos apygardos prokuratūros 2019 m. rugsėjo 13 d. pranešimą bei 2019 m. gruodžio 27 d. nutarimą, bendrovės „Credit info“ ataskaitą apie UAB „Statybų kodas“ sąsajas su UAB „Active Construction Management“. Tai dar vienas dokumentas, kuris patvirtina dviejų įmonių sąsajas ir galimai bendrą veiklą, siekiant užvaldyti valstybinės įstaigos biudžeto lėšas.
Galimai nuslėpta informacija
Su šiomis įmonėmis turi bendrų reikalų ir šilutiškių įmonė UAB „Stamela“, kuri šiuo metu ir atlieka pagrindinius statybos darbus objekte. Tačiau jei atkreipsime dėmesį į pateikiamų dokumentų parengimo datas, galime numanyti, kad Šilutės kultūros ir pramogų centro rekonstrukcijos darbų rangovas sutarties sudarymo metu turėjo žinoti apie savo bankrotą ir galimai nuslėpė šią informaciją tiek nuo užsakovo, tiek nuo konsorsiumo sutarties dalyvio iš Šilutės. Kokie tarpusavio įmonių susitarimai, nėra žinomi. Tačiau šilutiškiai statybininkai problemų nemato.
Grėsmių šilutiškiams nėra
Kokios ten peripetijos Vilniuje su sostinės įmone nebūtų tiek aktualios, jeigu jos tiesiogiai neliestų Šilutės verslininkų. Šiuo metu matome, kaip prie Šilutės kultūros ir pramogų centro pluša UAB „Stamela“ darbininkai. Tačiau ar vietinė įmonė neturės finansinių sunkumų, ar darbininkai, net ir karantino metu dirbę šiame objekte, neliks be atlyginimų?
UAB „Stamela“ direktorius Matas Liepis telefonu „Šilokarčemai“ sakė, jog problemų čia nemato visiškai. Apie bankrotą buvo žinoma seniai ir tik pradėjus šią procedūrą, buvo atlikti atitinkami sutarčių pakeitimai. „Su šita bankrutuojančia įmone, nebeturime jokių santykių. Visos sutartys yra perrašytos ir jau seniai likome du partneriai“, – teigė M. Liepis. Paklaustas, kas sumoka pinigus už darbus, „Stamelos“ vadovas atsakė, jog kitas likęs partneris - UAB „Statybų kodas“. Buvo gal trys ar keturi atsiskaitymai, jie nevėluoja ir jokių grėsmių verslininkas neįžvelgia, nes, jo žodžiais, asmeniškai pažįsta partnerius.
Savivaldybė problemų neįžvelgia
Žinant apie konkurso laimėtojo problemas su kitomis savivaldybėmis, pagrįstai kyla nuogąstavimų: ar neatsitiks taip pat ir Šilutėje? Tačiau tokie įtarimai nepasitvirtina po pokalbio su Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriumi V. Pozingiu. Jis paaiškino, kad vykdant Šilutės kultūros ir pramogų centro renovavimo darbus yra mokama dalimis, pagal padarytų darbų aktus ir sutartyje numatytus dalinius apmokėjimus. Pasak V. Pozingio, mokama tai įmonei, kuri laimėjo konkursą, kuri šiuo metu yra pakeitusi pavadinimą. Problemų jis nemato, kadangi į priekį nemokama, užmokama tik už padarytus darbus. Nutraukti sutarties su bankrutuojančia įmone nemato pagrindo ir tikslo, jei darbai vyksta.
„Pasirašant sutartį, institucijos, kurios seka ir prižiūri, jokių neigiamų duomenų nepateikė, – sakė V. Pozingis. - O kai iškilo problema, dukterinės įmonės įstatymų numatyta tvarka susitvarkė, kas leidžiama, ir toliau dirba, taip sakant - įstatymas yra įstatymas. O jungtinės veiklos partnerių santykiai Savivaldybės nedomina. Svarbiausias tai, kad darbai atliekami laiku ir kokybiškai.“
Visos sutartys nutrauktos
Tai neturėdami aiškios informacijos, ar bankrutuojanti įmonė vykdo darbus Šilutėje, ar ne, einame tolyn. Iš vienos pusės administracijos direktorius V. Pozingis teigia, kad atsiskaitoma su bankrutuojančia įmone, iš kitos pusės vienas iš sutarties vykdytojų teigia, kad sutartys yra perrašytos. Daugiau aiškumo šioje situacijoje įnešė informacija iš bankroto administratoriaus lūpų.
Bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriaus Vėjūno Klimo komentaras buvo trumpas: „Active Construction Management“ yra nutraukusi visas sutartis, tarp jų ir su Šilutės rajono savivaldybe“. Taigi, matome, kad iš jungtinės veiklos pasitraukė vienas iš pagrindinių partnerių. Tai yra gerai likusių verslininkų atžvilgiu, nes nėra grėsmės, kad pinigai, gauti už Šilutės kultūros ir pramogų centro renovaciją, bus nukreipti bankrutuojančios įmonės įsiskolinimams padengti.
Įstatymo spragos ir galimos schemos
Viskas gerai, kuomet gerai baigiasi, byloja liaudiškas posakis. Tačiau kur veda šios istorijos moralė? Ar ne viešųjų pirkimų įstatymo spragos, leidžiančios apsukruoliams laimėti skelbiamus konkursus? Juk pagrindinis kriterijus, pagal kurį skelbiamas laimėtojas, tai mažiausios kainos pasiūlymas. Dažnai laimėtojai siūlo žemesnes nei reali savikainos vertė. Bet tada kyla natūralus klausimas: kur slypi verslo šaknys?
Jei kruopščiai analizuotume Šilutės rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų paskelbtas sutartis, galėtume įžvelgti papildomų susitarimų tendenciją. Kaip pavyzdį galime paminėti administracijos papildomą susitarimą Nr. R5-(4.1.5)-488 su UAB „Stomeda“, priklausančia rajono politikui Tomui Budrikiui. Šiuo susitarimu rangos darbų kaina buvo padidinta nuo 171 470,09 eurų iki 173 942,06 eurų. Kokia kainos didėjimo priežastis dviem su puse tūkstančių eurų, susitarime neskelbiama. Tačiau akivaizdus ir kaip ant delno padėtas „sužaidimas saviems“. Ar tik ne tokios schemos yra numatytos kultūros ir pramogų centro rekonstrukcijoje? Juk Šilutės televizijos naujienų laidoje jau buvo suabejota rangos darbų kainos pagrįstumu ir nuogąstauta dėl kaštų didėjimo.
Akivaizdi ir dar viena tendencija. Tai, kad milijoninės vertės projektus dažniausiai laimi įmonės iš kitų Lietuvos miestų, o realiai darbus atlieka vietinės Šilutės įmonės. Tačiau įdomu tai, kad portalo „credit.info.lt“ duomenimis, tos įmonės patenka į Šilutės rajono savivaldybės administracijos skelbiamų viešųjų pirkimų laimėtojų TOP-ą. Ši tendencija kelia pagrįstų įtarimų dėl viešųjų pirkimų įstatymo spragų ir apsukraus naudojimosi jomis.