Byla, išbalinusi teisiamąją ir neišgarsinusi seklių
Advokatė Irma Grikšelienė Klaipėdoje ir Vilniuje apgynė savo klientę nuo sunkių, bet nepagrįstų kaltinimų.
Policijos pareigūnei papurkštavus, kad kolegė gavo aukštesnes pareigas gal ne visai pagal tokius nuopelnus kaip ji, dirbanti tarnyboje nuo 2012-ųjų, išklota nuomonė nieko gero neatnešė. Kaip sakoma, prieš vėją pūsti neapsimoka. Po kurio laiko pareigūnę apstulbino žinia, jog prieš ją pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba (BK 228 str. 2 d.) bei, neva, ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo (BK 247 str.). Griežčiausia numatyta bausmė už inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 228 str. 2 d. – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Tai trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus.
Tokia karti patirtis 2018 metais ištiko Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnę, 33 metų Vaidą L., laikinai ėjusią vyresniosios tyrėjos pareigas. Tyrėja, laukusi paaukštinimo, sulaukė nepelnytų įtarimų. Šiandien jau drąsiai galima sakyti, kad pareigūnei mesti įtarimai nepasitvirtino, nes Klaipėdos apygardos teismas pernai, spalio 17 dieną, paskelbė išteisinamąjį nuosprendį, o šiemet, kovo 31-ąją, Lietuvos apeliacinis teismas atmetė Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Lino Kiaurakio apeliacinį skundą, kuriuo prašyta panaikinti Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį ir priimti naują: Vaidą L. pripažinti kalta pagal abu inkriminuotus straipsnius.
Kadangi, prokuroro nuomone, baudžiamojoje byloje nenustatyta nei teisiamosios atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, siūlė skirti bausmę, nesusijusia su laisvės atėmimu. Už padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 228 str. 2 d. nubausti 400 MGL bauda, pagal BK 247 str. – 100 MGL bauda. Paskirtas baudas subendrinti apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė – 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda.
Bet baudžiamąją bylą kuravusio prokuroro viltys žlugo – Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algimanto Valantino, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui, išteisintajai Vaidai L., gynėjai advokatei, šilutiškei Irmai Grikšelienei, prokuroro L. Kiaurakio skundą atmetė. Byla buvo išnagrinėta viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka.
Sekė, klausydamiesi telefoninių pokalbių
Policijos darbo metodai, aiškinant nusikaltimus, įteisinti įstatymais. Įtariamų asmenų mobiliojo ryšio telefoninių pokalbių pasiklausymas – viena iš sekimo priemonių. Apie policijos tyrėjai Vaidai L. 2018 metais iškeltą baudžiamąją bylą „Šilokarčemos“ laikraštis pranešė pernai, birželio 21-ą (Nr. 47). Į kaltinamųjų suolą Klaipėdos apygardos teisme ji sėdo 2019 metais, spalio 17 dieną. Nors žinojo, kad yra nekalta, tačiau vargu ar jautėsi rami. O kiek patyrė streso, sužinojusi, jog tapo įtariamąja, kad ikiteisminio tyrimo metu ją apkalbėjo sūnėnas E. G. Bet teisme jis atsitokėjo, baimė prieš policiją dingo, prisipažino apšmeižęs tetą, kuri jį yra auginusi, susirgus motinai.
Vaida L. taip pat neneigė, jog ne kartą yra priminusi sūnėnui mokytis, nesusidėti su blogais draugais. Juk turėjo teisę patarti, mokyti. O dirbdama policijoje net nenutuokė, kad sūnėnas, kuris 2018 metų vasarą buvo trumpam perėmęs prekybos maisto papildais verslą, įtariamas draudžiamų medžiagų platinimu. Tai ir nepasitvirtino. Oficialiai toks įtarimas ir nebuvo pareikštas E. G.
Vaidai L. pažerti kaltinimai ją šokiravo: diskreditavusi valstybės tarnautojo vardą, pakenkusi policijos prestižui, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nutekinusi ikiteisminio tyrimo duomenis apie planuojamus procesinius veiksmus giminaičiui (sūnėnui), įtariamam nelegaliai prekiavus maisto papildų sportui ir sveikatai parduotuvėje Šilutėje, Tilžės gatvėje, uždraustomis medžiagomis (anaboliniais steroidais, dopingu). Tokiu būdu, girdi, stengėsi padėti sūnėnui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Dėl jos veiksmų didelės neturtinės žalos patyrusi valstybė.
Apie baisių įtarimų virtinę Vaida L. išgirdo 2018 metais, lapkričio 30 dieną, atvežta į Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimo skyrių apklausai. Įtariamoji tvirtino, jog apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl anabolinių steroidų sužinojo tik čia, apklausiama. Tardoma, filmuojama, atliekant kratą namuose įtariamoji pareigūnė jautėsi pažeminta. Neiškentusi spaudimo, bijodama būti nušalinta nuo tarnybos, Vaida L. pati pasiprašė atleidžiama iš pareigų. Šilutės r. PK ji nebedirba nuo 2019 metų sausio 2 dienos. Susirado kitą darbą pagal metinį projektą, kur buvo gerai vertinama. Bet pergyvenimai, patirti būnant įtariamąja, sėdint kaltinamųjų suole, greitai neužsimiršta, net bandant panašias slogias mintis vyti kuo toliau.
Abejotini įrodymai
Byloje – 4 epizodai. Datos: 2018 metų liepos 20-oji, rugsėjo 13-oji, rugsėjo 19-oji ir rugsėjo 21-oji. Visais atvejais įtariamoji Vaida L. kaltinama telefono skambučiais ar kitokiu nenustatytu būdu pranešusi sūnėnui E. G. apie gresiamą patikrinimą dėl neteisėto disponavimo bei platinimo uždraustų tam tikrų preparatų (BK 276-1 str., 1 d.), kuriuos mėgsta naudoti kultūristai, taip didindami kūno raumenų masę.
Beje, pirmu įtariamuoju dėl nelegalios prekybos anaboliniais steroidais buvo ne E. G., o kitas šilutiškis verslininkas. Pastaruoju policija susidomėjo po anonimo skundo. Skundą gavo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Ši informaciją perdavė Tauragės apskrities VPK. Vaidos L. sūnėnas E. G. bei dar vienas asmuo įtariamaisiais tapo vėliau. Pirmą kartą užduotį patikrinti mieste veikiančią parduotuvę, prekiaujančią maisto papildais sportininkams, Šilutės pareigūnai gavo pernai, rugsėjo 13 dieną. Patikrinime turėjo dalyvauti dvi vietos pareigūnės ir kolegos iš Tauragės. Tauragiškiai neatvyko, patikrinimas neatliktas.
Kito patikrinimo numatyta data – rugsėjo 20 diena. Per formalų patikrinimą, trukusį apie 15-20 minučių, nieko įtartino nerasta. Tiesą sakant, patikrinimas virto trumpa nesankcionuota krata, kuriai teisinio pagrindo nebuvo. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas, epizodas po epizodo išnagrinėjęs kaltinamosios Vaidos L. bylą ir argumentuotai nurodęs iškilusias abejones dėl surinktų įkalčių kokybės, nusprendė, kad teisiamoji nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Laikraščio straipsnyje būtų per ilga aiškinti visus teisinius bylos niuansus. Vien liudytojų – 13. Paprasčiau pasakius, įrodymų nepakako, kad teisiamąją nuteisti. Pareigūnai, sekę įtariamąją, regis, tikėjosi atskleisti policijos gretose „kurmį“, neva, nutekinusį informaciją apie pradėtą ikiteisminį tyrimą įtariamam giminaičiui, tačiau prašovė pro šalį. Bet prokuroras L. Kiaurakis manė kitaip ir nuosprendį apskundė. Procesas tęsėsi. Tašką šioje byloje padėjo Lietuvos apeliacinis teismas Vilniuje.
Teisinis ginčas – ne kumščiais mosuoti...
Vilniuje iš naujo „permalta“ visa byla. Vėl išklausytos proceso pusės. Kaip teigė prokuroras, Klaipėdos apygardos teismas, išteisindamas Vaidą L., įrodymus tyrė pažeisdamas BPK 20 str. reikalavimus, vertino kaltinamosios parodymus, duotus tik teisme, nors ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė kitokias aplinkybes. Taip pat teismas selektyviai, vienpusiškai vertino ir liudytojų parodymus, nepagrįstai nepripažino dalies duomenų įrodymais. Visko neišvardinsi, kas ten buvo išdėstyta. Gi Vaida L. prašė apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2019 metų spalio 17 dienos išteisinamąjį nuosprendį.
Apeliacinio teismo teisėjai atsikirto savo teisiniais argumentais bei išvadomis. Konstatuota, jog pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato tas pats prokuroro aukščiau minėto BPK 20 str. 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Tik teismas nustato faktines bylos aplinkybes. Proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais bei dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmos instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas. Vienintelis patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas yra konkretaus nusikaltimo sudėtis, kurią sudaro: nusikaltimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Jeigu asmens veikoje nenustatomas bent vienas nusikaltimo sudėties požymis, asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą neatsako. Tai, kad asmuo padarė tam tikrą nusikaltimą, turi įrodyti baudžiamąjį persekiojimą vykdančios institucijos. Bet kokios abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Teisėsaugininkai, tyrę Vaidos L. bylą, kalbėdami apie jos kaltę, pernelyg dažnai pasikliovė žodžiu „galimai darė“. Bet šis žodžių darinys lengvai išverčiamas ir į atvirkščią pusę – „galimai nedarė“. Spėlionė – ne teisinis koziris. Kaltės įrodymas reikalauja svarių įkalčių.
Vaida L. išteisinta. Dabar jos darbo praeityje policijoje nebetemdo šešėliai. Sunkią ir ilgą bylą laimėjo gynyba. Advokatė Irma Grikšelienė labai džiaugėsi, įstengusi padėti savo ginamajai įrodyti nekaltumą.