Pagėgių mokyklų pertvarkos kombinacijoje galime įžvelgti ir politinių tikslų

Mažėja mokinių skaičius

Lietuvoje dėl neigiamos natūralios kaitos bei didelės emigracijos sparčiai mažėja gyventojų skaičius. 2013 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 971,9 tūkst. gyventojų, tai yra 31,7 tūkst. mažiau nei 2012 metų pradžioje. O 2019 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 794 tūkst. nuolatinių gyventojų, t. y. 0,5 proc. (14,7 tūkst.) mažiau negu 2018 m. pradžioje.

Bendrieji gyventojų mažėjimo procesai neaplenkė ir Pagėgių krašto. Statistikos departamento duomenimis, Pagėgių savivaldybėje 2019 metais nuolatinių gyventojų mažėjimas sudarė 3,2 procento ir tai yra didžiausias Lietuvoje. Analizuodami statistikos skaičius pastebime, kad ne tik gyventojų mažėja, bet jie ir sensta. 2019 m. pradžioje vaikų (0–14 metų amžiaus) buvo 1,3 karto mažiau nei pagyvenusių (65 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių. Tauragės apskrityje šie skaičiai ne daug skyrėsi nuo bendrųjų rodiklių: vaikų buvo 14,6 procento, o pagyvenusių 20,8 procento. Šie skaičiai parodo, kad mažėja ir mokyklinio amžiaus vaikų. Todėl valdžios institucijos susiduria su nauju iššūkiu. Tai esamų, dar sovietmečiu pastatytų mokyklų pastatai, kurių išlaikymo kaštai jau yra našta. Neatsitiktinai ir eiliniame Pagėgių savivaldybės tarybos posėdyje buvo įtraukti klausimai dėl Piktupėnų pagrindinės ir Pagėgių pradinės mokyklų reorganizavimo.

Piktupėnuose neliks mokyklos

Piktupėnuose 1985 m. rugsėjo 1 d. pradėjo veikti nauja erdvi Piktupėnų aštuonmetė mokykla. Pirmoji direktorė – Aldona Petrukaitienė. Tuoment dirbo 12 mokytojų. Pastaruoju metu čia dirba 13 mokytojų, mokosi 53 mokiniai. Dėl mažo mokinių skaičiaus, jungtinių ir nepilnų klasių komplektų, neefektyvu ir neracionalu skirti lėšas mokymui ir mokyklos aplinkai išlaikyti, mano Pagėgių savivaldybės administracija. Todėl patvirtintas mokyklos reorganizavimo projektas, kurio tikslas – sudaryti sąlygas siekti aukštesnės mokymo kokybės bei užtikrinti racionalų lėšų panaudojimą.

Reorganizacija vyks prijungimo būdu ir Piktupėnų pagrindinė mokykla bus prijungiama prie Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos. Po prijungimo Piktupėnų pagrindinė mokykla baigs savo 422-ejų metų veiklą ir egzistavimą.

Pagėgiuose mokyklos sujungiamos

Analogiškas sprendimas priimtas ir dėl Pagėgių pradinės mokyklos, kurioje mokosi 123 pradinių klasių mokinių ir 9 priešmokyklinio ugdymo grupės mokiniai. Su vaikais darbuojasi 20 mokytojų ir darbuotojų. Motyvas, kuriuo siekiama reorganizacijos, tai siekimas „sudaryti vadybines prielaidas reorganizuojamos įstaigos veiklą organizuoti optimaliais žmogiškais, finansiniais ir materialiniais ištekliais, užtikrinant kokybišką mokyklai priskirtų funkcijų vykdymą“. Taip rašoma priimtame dokumente.

Šiuo tikslu siekiama „sudaryti sąlygas siekti aukštesnės mokymo kokybės bei užtikrinti racionalų lėšų panaudojimą“. Jei Piktupėnų mokyklos reorganizavimo tikslas aiškus ir suprantamas, tai dėl Pagėgių pagrindinės mokyklos galime įžvelgti ir neaiškumų. Juk realiai, net neįsigilinus į klausimo esmę, akivaizdu, kad pasikeis tik pavadinimas ir bus panaikintas Pagėgių pradinės mokyklos direktorės etatas. Ar tai gali būti sąmokslo teorija, pamėginome išsiaiškinti.

Direktorę stebina skubotumas

Pagėgių pradinės mokyklos direktorės Loretos Chasijevos nuomone, numatytoji reorganizacija esmės nekeičia. Ugdymo proceso kokybė keistis negali, nes po pertvarkymo liks tie patys pedagogai ir netgi tose pačiose klasėse. Juk Pagėgių V. Mackaus gimnazija neturi pradinių klasių mokytojų. O esami jos specialistai ir pedagogai neturi reikiamo išsilavinimo pradinių klasių mokinių ugdymui.

Aptarnaujančio personalo, tokių kaip vairuotojas ar ūkvedys, taip pat nebus atsisakoma.

„Tai koks tada reorganizacijos tikrasis tikslas? Atsisakyti direktorės etato?“, – klausiamai stebisi mokyklos vadovė. Pagal pateiktus skaičiavimus, planuojama sutaupyti apie 14 tūkstančių eurų, tačiau bendruomenė ir mokinių tėvai tik juokiasi iš tokio taupymo.

Direktorės nuomone, tokia reorganizacija netikslinga. Suprasdama, kad mokyklų tinklo pertvarka yra reikalinga, tačiau nesuprantama, kodėl reikia pertvarkyti tą mokyklą, kuri nėra su mažiausiu mokinių skaičiumi. Kaip pavyzdį pateikė Natkiškių ir Stoniškių mokyklas, kur yra jungtinės klasės ir mažiausias mokinių skaičius klasėse yra 8. O štai Pagėgių pradinėje mokykloje klasės vidurkį sudaro 23 mokiniai. Vadovės nuomone, jei pertvarka liečia laisvų patalpų užimtumą gimnazijoje, kur pastate, pritaikytame beveik 900 mokinių ugdymui, pastaruoju metu mokosi 293 mokiniai, tai būtų suprantama. Bet tam reikia paruošti patalpas, atskirti pradinukams skirtas klases nuo kitų. „Todėl logiška būtų pirmiau paruošti klases, tada jau ir perkelti“, - sako L. Chasijeva.

pertvarka vykdoma dėl finansavimo

Pagėgių mero Vaido Bendravičiaus nuomone, tos reorganizacijos jau brendo mažėjant mokinių skaičiui savivaldybėje. Meras neslėpė, kad Pagėgių gimnazijoje mokosi trečdaliu mažiau mokinių, nei leidžia patalpos. Todėl mokinių skaičiaus didinimą Pagėgių gimnazijoje prijungiant pradinę mokyklą daro su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos palaiminimu.

„Reikiamų lėšų mokyklos priežiūrai su tiek vaikų mes negauname papildomai, o gimnazijoje bus galima dalyvauti projektuose ir gauti papildomas lėšas, man taip garantavo ministerijoje. Jeigu bus pertvarka, tai bus skiriamos lėšos. Pagėgiuose šiandien yra daroma tiktai administracinė pertvarka, po metų pamėginsime padaryti remontą ir perkelti į gimnazijos patalpas“, – sakė meras. Jis pripažino, kad po šios pertvarkos tik pradinės mokyklos direktoriaus pareigų nebeliks, kitų darbuotojų darbo vieta ir pareigos nesikeis.

Tačiau mokyklų sujungimas daromas ne dėl direktorės. Kitame etape, perkėlus vaikus į gimnazijos pastatą, bus atsisakyta ir pagalbinių darbuotojų etatų, bus išspręsti šildymo, vaikų maitinimo klausimai. Pastaruoju metu pradinės mokyklos vaikai yra maitinami atvežamu maistu, o gimnazijos patalpose yra sava valgykla. Taip pat bus įdarbinti specialistai, kurių pradinė mokykla neturi, tačiau yra būtini. Tai psichologas, specialusis pedagogas ir logopedas. Tokiu būdu planuojama jau šiais metais sutaupyti apie 20 000 eurų piniginių lėšų ir antrame etape - iki 65 000 eurų. Po pilno pradinės mokyklos perkėlimo į gimnazijos patalpas, meras tikisi sutaupyti apie 80 tūkstančių eurų per metus. Mero nuomone, atlaisvėjusias pradinės mokyklos patalpas būtų galima skirti papildomai vaikų darželiui, nes šiandien yra vietų trūkumas esamoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.

Pertvarkymui nepasiruošta

Opozicijos lyderis, judėjimo „Už permainas Pagėgių krašte“ įkūrėjas Edgaras Kuturys mano kitaip. Viešas šio klausimo svarstymas buvo pasirinktas netinkamu laiku, kada didžioji dalis suinteresuotų bendruomenės narių negalėjo dalyvauti susirinkime. Todėl ir pristatytas projektas buvo vos keliems žmonėms. Atmesdamas visas sąmokslo teorijų peripetijas politikas mano, kad karantino metu skubotai vykdyti reorganizaciją, panaikinant pradinę mokyklą, yra neetiška bendruomenės atžvilgiu. Šiuo klausimu nepasiruošta, neišdiskutuota ir galime suprasti tik tai, kad taip susidorojama su mokyklos direktore.

Politikus stebina, kodėl naikinama mokykla, kuri turėdama didesnį mokinių skaičių nei Natkiškių ar Stoniškių mokyklos, sunaudoja mažiausiai aplinkos lėšų. Juk šių mokyklų pastatai yra didžiuliai ir jų išlaikymas kainuoja brangiau. Sudėjus šiuos kaštus ir mokinių krepšelių trūkstamas lėšas, Pagėgių pradinė mokykla tikrai nėra tokioje sudėtingoje situacijoje, kaip kitos mokymo įstaigos. E. Kuturiui taip pat žinoma, kad Pagėgių pradinės mokyklos tėvų komitetas nepritaria mokyklos naikinimui. Tik kiek reikšminga ši bendruomenės nuomonė valdžiai?

Mokyklos – politinių žaidimų įkaitai

O gal vis dėlto mokyklos ir jų bendruomenės tampa politinių žaidimų įkaitais? Neoficialiomis žiniomis, galimai reorganizuojamose įstaigose gali būti ir tam tikrų pareigybinių kėdžių perskirstymas. O pertvarka yra patogiausias kelias atlaisvinti ar sukurti tam tikrą postą biudžetinėje įstaigoje. Tokį postą gali užimti partietis ar lojalios politinės koalicijos žmogus. Juk dar neužsimiršo mero V. Bendaravičiaus ėjimas, pakeičiant politinę partiją ir taip išsaugant turimą valdžios daugumą. Juk tą daugumą reikia saugoti, puoselėti, norint vadelioti valdžioje.

Todėl nekeltų nuostabos tai, kad sklandančių kalbų rūkui prasisklaidžius, galime pamatyti tikruosius skubotos mokyklų pertvarkos tikslus. Visos diskusijos apie taupymą yra niekinės antrosios mero V. Bendaravičiaus patarėjos įdarbinimo fone. Ar tokios mažos savivaldybės merui reikalingos dvi patarėjos? Viena ranka siekiama sutaupyti pradinio ugdymo įstaigos vadovo etato sąskaita, kita ranka beveik tiek pat  padidinamos valdžios administravimo išlaidos. Tačiau meras tikina, kad antra patarėja jam reikalinga. „Savo patarimais, savo idėjomis, savo darbu man padeda“, – sakė V. Bendaravičius.

Ketvirtadienį vykusiame Tarybos posėdyje nuotoliniu būdu galėjome stebėti šios politinių žaidimų partijos kombinacijos pradžią. Pirmas ėjimas - tai pradinės mokyklos direktorės auka, pradedanti kitų ėjimų seką. Ar tai iš tiesų yra bandymas sustiprinti politinę persvarą, parodys teisėjas – jo didenybė laikas.