Vyriausybė patvirtino pokarantininį priemonių paketą darbuotojams, darbo ieškantiems ir darbdaviams už 931 mln. Eur

2020-05-05, socmin.lt

Vyriausybė patvirtino specialias priemones po karantino darbuotojams, darbo netekusiems žmonėms ir darbdaviams. Bendra visų priemonių vertė siekia 931,7 mln. eurų.

Jeigu sprendimui pritars Seimas, darbdaviai galės tikėtis subsidijų dar pusę metų pasibaigus karantinui, darbo netekę asmenys turės galimybę gauti laikiną darbo paieškos išmoką net jeigu dabar neturi teisės į nedarbo išmoką, pajamas per karantiną praradusios šeimos įgis teisę į 100 eurų dydžio vaiko pinigus, o senyvo amžiaus ir neįgalūs asmenys galės gauti vienkartinę 200 eurų išmoką.

Skaičiuojama, kad dėl Vyriausybės pasiūlytų priemonių naudą pajus apie 1,4 mln. gyventojų.

Pagalba išlikti darbo rinkoje

SUBSIDIJOS. Šiuo metu prastovas darbuotojams paskelbusiems ir ne mažiau nei minimalią mėnesio algą, kai sulygta visa darbo laiko norma, mokantiems darbdaviams, valstybė suteikia subsidijas darbo užmokesčiui mokėti. Darbdaviams jau išmokėta 12,4 mln. eurų subsidijų, įmonės savo ruožtu moka darbuotojams darbo užmokestį prastovos metu.

Kadangi sunkumai gali tęstis ir po karantino, Vyriausybė susitarė subsidijas iš prastovų išėjusių darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti ir kurį laiką po karantino pabaigos. Didžiausios subsidijos būtų taikomos pirmuosius mėnesius po karantino, vėliau jos palaipsniui mažėtų.

Gauti subsidijas darbuotojų darbo užmokesčiams galėtų darbdaviai, kurie patenka bent į vieną grupę:

  • Per karantiną paskelbė prastovas darbuotojams ir paprašė subsidijų.
  • Prieš karantiną gavo subsidijas remiamiems darbuotojams (pavyzdžiui, neįgaliesiems), per karantiną paskelbė prastovas.
  • Patenka į Valstybinės mokesčių inspekcijos sudarytą įmonių, nukentėjusių nuo COVID-10, sąrašą.

Subsidijų dydžiai po karantino įprastai sieks 100-30 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurų bruto. Pirmais dviem mėnesiais būtų mokama 100 proc., kitus du – 50 proc. ir paskutinius du mėnesius – 30 proc. Iš viso subsidija galėtų būti mokama šešis mėnesius po karantino.

Jeigu įmonė bus įtraukta į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą, ji galės pasinaudoti didesne subsidija: tai yra, subsidija sieks 100-30 proc., bet jos viršutinė riba bus kur kas aukštesnė – pirmus keturis mėnesius sieks iki 1214 eurų bruto, kitus du „lubos“ kris iki 303,5 eurų.

Tuo atveju, jei įmonė neskubės priimti darbuotojų ilgam laikui ir bus linkusi sudaryti terminuotas arba sezoninio darbo sutartis, subsidija sieks 100-50 proc., bus mokama tik keturis mėnesius ir ne daugiau nei 303,5 eurai bruto. 

Subsidijos galės būti mokamos tik darbuotojams, kuriems buvo paskelbta prastova. Kitais atvejais subsidija skiriama už 10 darbuotojų, kai įmonėje iš viso jų yra 20 ar mažiau, arba ne daugiau nei už 50 proc. darbuotojų įmonėms, kuriose dirba nuo 21 darbuotojo.

Pagalba grįžti į darbo rinką

VIENKARTINĖ PARAMA SAVO DARBO VIETOS STEIGIMUI. Lietuvoje įstatymu numatytoms gyventojų grupėms Užimtumo tarnyboje suteikiama vienkartinė parama savo darbo vietos steigimui labai mažoje įmonėje – parama gali siekti iki 18,8 tūkst. eurų. Šiuo metu tokia parama skiriama sunkiausią ar vidutinę negalią turintiems bedarbiams ar bedarbiams iki 29 metų.

Sutarta, kad tokią paramą savarankiškam užimtumui gautų bedarbiai, kuriems nustatyta lengva negalia arba 45-55 proc. darbingumas.

PARAMA DARBO VIETŲ STEIGIMUI. Norint paskatinti darbo vietų steigimą didesnio nedarbo regionuose įmonėms ar kitoms organizacijoms suteikiama parama darbo vietų steigimui – tai vadinama vietinėmis užimtumo iniciatyvomis. Vienai darbo vietai įsteigti gali būti skiriama ne daugiau nei 18,8 tūkst. eurų, iš kurių dalis lėšų tenka darbo priemonių įsigijimui ar pritaikymui, dalis – patalpų, reikalingų darbo vietai įkurti, remontui ir pritaikymui.

Skiriant tokią paramą prioritetas teikiamas projektams, kurie numato darbo vietas steigti didžiausio nedarbo teritorijose, nori įdarbinti papildomai remiamus asmenis – pavyzdžiui, neįgaliuosius, jaunesnius ar vyresnius darbuotojus, ilgalaikius bedarbius – įtraukia vietos bendruomenę, turi galimybę atsipirkti ir prie projekto prisidedama kitomis lėšomis.

Sutarta, kad iš išmonių nebus prašoma pateikti banko garantinio rašto, kai yra steigiama viena darbo vieta, arba kai steigiama daugiau darbo vietų ekstremaliosios situacijos ir karantino metu bei dar 3 mėnesius po to.

PAMEISTRYSTĖ. Įdarbinant darbuotoją pagal pameistrystės darbo sutartį sutarta palengvinti reikalavimus darbdaviams. Pameistrystės sutartis leis darbdaviui pasamdyti darbuotoją, mokyti jį praktinių ir teorinių profesinių žinių bei gauti 70 proc. darbo užmokesčio kompensaciją iš Užimtumo tarnybos, bet ne daugiau nei 910,5 eurus bruto.

Taip pat bus kompensuojama darbdavio paskirto profesijos meistro darbo užmokesčio dalis,  bet ne daugiau nei 20 proc. ir neviršijant minimaliojo valandinio atlygio dydžio.

PROFESINIS MOKYMAS. Vyriausybė taip pat sutarė dosniau skatinti darbuotojų ir bedarbių profesinį mokymą, kai siekiama įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančią kvalifikaciją ir kompetencijas.

Užimtumo tarnyba ir dabar finansuoja profesinį mokymą, kai bedarbiai nori įsidarbinti, pradėti dirbti savarankiškai arba kai dirbantys žmonės siekia pakeisti savo profesiją, darbą.

Nauja tai, kad Užimtumo tarnyba galės dosniau finansuoti profesinį mokymą – iki 5,6 tūkst. eurų kvalifikacijai įgyti ir iki 2,8 tūkst. eurų kvalifikacijai tobulinti bei kompetencijai įgyti, bet tik tuo atveju, jei įgyjamos ar tobulinamos kvalifikacijos bei kompetencijos bus įtrauktos į Užimtumo tarnybos direktoriaus tvirtinamą sąrašą.

LAIKINA DARBO PAIEŠKOS IŠMOKA. Šiuo metu tik apie trečdalis Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, o turintiems teisę į šią išmoką, tačiau pasibaigus jos mokėjimo laikotarpiui, dėl pandemijos kyla sunkumų susirasti darbą.

Siekiant apsaugoti darbo netekusius asmenis nuo staigaus pajamų sumažėjimo ar netekimo, siūloma įtvirtinti laikiną darbo paieškos išmoką, kuri negaunantiems nedarbo išmokos siektų 200 eurų, o gaunantiems – 42 eurus. Nauja išmoka būtų mokama ne ilgiau nei 6 mėnesius.

Vienkartinė parama senyvo amžiaus, neįgaliems gyventojams

Senyvo amžiaus gyventojams, neįgaliesiems, našliams, našlaičiams ketinama skirti vienkartinę 200 eurų dydžio išmoką, kuris bus išmokama, jeigu žmogui iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo arba bus paskirta bent viena iš šių „Sodros“ išmokų: senatvės, netekto darbingumo (invalidumo) pensija, našlių, našlaičių ar maitintojo netekimo pensija, ištarnauto laiko pensija, kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, šalpos pensija ar kompensacija, pensija,  paskirta pagal tarptautines sutartis ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus.

Vienkartinė išmoka būtų mokama be atskiro asmens prašymo 2020 m. rugpjūčio mėn.

Jei asmeniui teisė į išvardintas išmokas atsiras po šių metų liepos 1 dienos, vienkartinę išmoką jis gaus kartu su jau paskirta išmoka.

Nepasiturintiems gyventojams

PINIGINĖ SOCIALINĖ PARAMA. Sustojusi veikla karantino metu didžiausią neigiamą įtaką turi nepasiturintiems gyventojams, todėl Vyriausybėje sutarta išplėsti gyventojų, kurie galėtų gauti paramą, skaičių, kilstelti socialinių pašalpų dydžius, labiau paremti viešinus asmenis, mokėti didesnes pašalpas įsidarbinus, kompensuoti daugiau išlaidų už būsto šildymą.

Kas konkrečiai siūloma:

  • Daugiau žmonių gaus pašalpas. Teisė į piniginę socialinę paramą atsiras, kai vidutinės mėnesio pajamos asmeniui neviršys 137,5 eurų, neįskaičiuojant vaiko pinigų, 20-40 proc. darbo užmokesčio bei tiek pat procentų nedarbo socialinio draudimo ar darbo paieškos išmokų, priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir šeimos sudėties.
  • Socialinės pašalpos bus didesnės. Vienišam asmeniui pašalpa padidės 50 eurų pirmus pusę metų, 25 eurais bus didesnė antrus pusę metų, o mokant toliau – 12,5 eurų didesnė nei šiuo metu. Trijų asmenų šeimai pašalpa padidėtų 45 eurais.
  • Didesnė socialinė pašalpa įsidarbinus. Pašalpos gavėjui įsidarbinus socialinės pašalpos mokėjimas bus tęsiamas ir padidės jos dydžiai: 100 proc. pirmus tris mėnesius, 80 proc. kitus tris mėnesius, 50 proc. šešis mėnesius. Iš viso socialinė pašalpa įsidarbinus mokama 12 mėnesių .
  • Didesnės  būsto šildymo išlaidų kompensacijos. Vienam gyvenančiam asmeniui bus kompensuojama didesnė būsto šildymo išlaidų dalis. Jeigu asmens pajamos siekia 400 eurų per mėnesį, tai šeima už šildymą mokės 21,25 eurus, o išlaidos, viršijančios šią sumą, bus kompensuojamos.
  • Laikinai nevertinamas turtas. 6 mėn. po ekstremalios situacijos ir karantino atšaukimo nebus vertinamas šeimų ir asmenų turtas – tik pajamos.

Dauguma šių nuostatų liks galioti po ekstremalios situacijos ir karantino atšaukimo, išskyrus laikiną turto nevertinimą.

VAIKO PINIGAI. 100 eurų dydžio vaiko pinigai su papildoma išmoka mokami neįgaliems vaikams, taip pat vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų. Nepasiturinčia šeima laikoma tokia, kurioje vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 250 eurų, neskaitant pačių vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio. Tačiau, kai vertinamos šeimos pajamos, šiuo metu atsižvelgiama į 12 mėnesių laikotarpį.

Vyriausybė sutarė, kad vertinant nepasiturinčios šeimos pajamas, bus atsižvelgiama ne į 12, o į 3 mėnesių pajamas. Didesnė išmoka būtų skiriama 3 mėnesiams, kad daugiau šeimų, praradusių pajamas per karantiną, galėtų gauti po 100 eurų vienam vaikui.

Toks palengvinimas galiotų dar 6 mėnesius po ekstremalios situacijos ir karantino pabaigos. Papildomai didesnius vaiko pinigus turėtų gauti apie 33 tūkst. vaikų.

BŪSTAS. Socialinio būsto srityje trumpinami socialinio būsto laukimo terminai iš pradžių iki 5 metų, paskui iki 3 metų. Jeigu pasibaigus terminui savivaldybė negalės užtikrinti socialinio būsto asmeniui arba šeimai, tuomet privalės kompensuoti faktines rinkoje nuomojamo tinkamo būsto išlaidas. Kartu nustatomas minimalus būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos bazinis dydis – 32 eurai per mėnesį asmeniui.

Be tėvų globos likusiems asmenims, palikusiems socialinės globos, grupinio gyvenimo ar savarankiško gyvenimo namus (jeigu jie Lietuvoje neturi kito būsto) socialinis būstas bus skiriamas ne eilės tvarka.

Šie pakeitimai dėl aprūpinimo būstu turėtų galioti ir pasibaigus ekstremaliai situacijai ir karantinui.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!