Vasario 12 d., 17.15 val. restauruotame Šilutės dvare (Lietuvininkų g. 4) muziejininkai kviečia pokalbiui apie H. Šojaus vardo įamžinimą
2015 m. minime etnografinių regionų metus, simboliška, jog šių metų balandžio 1- ąją bus minimas Šilutės miesto mecenato H. Šojaus 170 – osios gimimo metinės. Šio žmogaus dėka mes vaikštome po Rytų Prūsijos kultūrą atspindinčio miestelio gatves, grožimės ypatingais, XX a. pr. pastatytais ir visuomeniniam naudojimui skirtais architektūriniais pastatais, didžiuojamės dvaro ir miško parku palei Šyšą, naudojamės stadionu miške.
Cituodami Šilutės miesto garbės piliečio Jono Jonaičio žodžius: „Vertinant H. Šojaus asmenį ir jo darbus, neabejotina, kad taip įžymi istorinė asmenybė, nusipelnusi įamžinimo Šilutėje. (...) Perkeltas į restauruotas dvaro patalpas Šilutės muziejus turi būti pavadintas Hugo Šojaus vardu...“, trumpai prisimisime svarbiausius faktus apie iškiliąją asmenybę ir aptarsime galimybę muziejų pavadinti Hugo Šojaus vardu.
Hugo Šojus gimė Klaipėdoje 1845 m. balandžio 1 d. Baigė Klaipėdos aukštesniąją miestiečių mokyklą, studijavo Berlyno žemės ūkio institute. Vėliau praktikavosi keliuose Rytų Prūsijos dvaruose. Įsigijo Lėbartų, o 1889 m. – Šilokarčemos dvarą.
Dvarininkas užėmė atsakingas pareigas valstybės tarnyboje bei visuomeninėse organizacijose. Buvo Klaipėdos, Šilutės apskričių valdybų, Klaipėdos krašto I– osios direktorijos narys, Žemės ūkio rūmų steigėjas ir prezidentas, Rytų Prūsijos Žemės ūkio kredito ir draudimo įstaigos generalinis direktorius. Dirbo Šilutės apskrities viršininku.
H. Šojus buvo žinomas ir aktyvus kultūrininkas. Dvarininkas buvo Tilžės Lietuvių literatūrinės, Karaliaučiaus senovės Prūsijos, Įsrutės senovės, Antropologijos, Botanikos ir kt. draugijų narys. Priklausė Rytprūsių intelektualų ratui, užsiėmė moksline, praeities reliktus saugančia, fiksuojančia kraštotyrine veikla. Ypatingą dėmesį skyrė lietuvininkų, senųjų prūsų palikuonių, kultūrai. 1922 m. Karaliaučiaus universitetas už nuopelnus krašto kultūrai bei ekonomikai suteikė filosofijos garbės daktaro ir laisvųjų menų magistro laipsnis.
H. Šojaus iniciatyva steigiami ir įrengiami lietuviškieji Tilžės ir Karaliaučiaus muziejai po atviru dangumi.
XIX a. pabaigoje Šilokarčemos (Šilutės) dvaro rūmuose įkūrė pirmąjį privatų muziejų, kuriame buvo sukauptos ir eksponuojamos didelės etnografijos ir archeologijos kolekcijos. Šilokarčemos dvaro muziejų lankė J. Basanavičius, prof. E. Volteris, Lietuvos prezidentas A. Smetona, ministras pirmininkas E. Galvanauskas, Klaipėdos krašto gubernatorius A. Merkys... Tarpukario Lietuvos Respublikos spaudoje Šilokarčemos dvaro muziejus minimas, kaip turintis didžiausią ir įdomiausią etnografinę kolekciją.
Dvare buvo sukaupta turtinga lituanistinė biblioteka, kurios dalis šiuo metu saugoma Lietuvos Mokslų Akademijos bibliotekoje. Dr. H. Šojaus lituanistinio darbo rezultatai buvo paviešinti 1912 m., kai Heidelberge lietuvių ir vokiečių kalbomis buvo išleista jo surinktų pasakų knyga „Pasakos apie paukščius” .
Dvarininkas labai daug prisidėjo prie Šilutės miesto plėtros. Iš dvaro žemių nemokamai Šilutės miesto plėtrai skyrė sklypus turgaus aikštei praplėsti, siaurojo geležinkelio linijai, uostui įrengti, pašto, bažnyčios, klebonijos, gaisrinės, ligoninės, mokyklų statyboms. 1924 m. miestui padovanojo dvarui priklausiusį apie 50 ha mišką su įrengta promenada palei Šyšos upę. Šojaus vardu vadintos gatvės ne tik Šilutėje, bet ir Klaipėdoje.
Dr. H. Šojus mirė 1937 m. liepos 25 d. Šilutėje. Palaidotas Šilokarčemos dvaro kapinėse,
Garbingam jo atminimui prie buvusių jo dvaro rūmų 2001 m. pastatytas paminklas.
Išsamiau apie H. Šojaus asmenybę, jo veiklą ir palikimą galite sužinoti Šilutės muziejaus elektroniniame puslapyje:www.silutesmuziejus.lt